Gun shop

First topic message reminder :

Spoiler:

Neutrali ginklų parduotuvė. Joje nėra nuolaidų ypatingiems Ergastulum gyventojams. Tuo pačiu, čia ginklų gali įsigyti kas tik pageidauja ir turi pakankamą pinigų sumą.

Krautuvėlės savininkė
Constance Raveau


[[ginklų asortimentas - vėliau]]

Tylomis padėjo tvarkytis parduotuvėje ir kalbėjo tik tada kada reikėjo atsakyti ar pasiklausti kur ką padėti. Žinoma, timptelėdavo Luną ar kaip nors kitaip atkreipdavo jos dėmesį, jei kokie nors žodžiai būdavo skirti jai.
Po darbų pabaigos Konno prisitrynė šalia vaikino.
-O aš Makoto, bet visi vadina Konno. Konno yra mano pavardė
Šypsodamasi prisistatė.
-Ten Luna
Pristatė raudonplaukę merginą.

Luna, supratusi, kad tokių kaip tikslių nurodymų nėra, tik įsidėjo knygutę ir pradėjo tvarkant parduotuvę, toks nuolatinis Konno tampymas už šono ją erzino, bet vis tiek buvo merginai dėkinga, nors ji ir elgėsi su Luna, kaip su neįgalia. Pabaigus darbą, Luna taip pat atsistojo šalia durų apžiūrėti parduotuvę, nes buvo patenkinta visų darbu. O gavusi 5 dolerius, tik nusilenkė savininkei, o tada dėkingai pažiūrėjo į Konno, kuri ją pristatė, nors jau žadėjo trauktis knygutę ir parašyti.

-Malonu susipažinti
Constance linktelėjo ir patenkinta suplojo delnais. Daugiau kaip ir nebeturėjo ką pasakyti, todėl nuėjo prie kasos ir pradėjo žiūrinėti pirkinių įrašų žurnalą.

Toliau jau nebematė reikalo čia užsibūti. Netrukus Mikoto išėjo iš parduotuvės, tik stabtelėjo lauke, pora žingsnių nuo įėjimo, kad galėtu užsidegti cigaretę.

Kadangi Mikoto išėjo, tai Konno pasistengė neatsilikti. Ji nebenorėjo trukdyti parduotuvei, todėl tik šūktelėjo "visogero" ir atsistojo prie vaikino.
Kol jis degėsi cigaretę mergina ištiesė savo nagus prie katanos.

Luna supratusi, kad visi jau skirstosi todėl ir pati nusilenkusi pamojo Constance ir išbėgo iš parduotuvės, tikėdamis pasivyti porelę, todėl tik išėjus ji vos neįsirėžė į Mikoto nugarą. Spėjusi sustoti ji priėjo prie Konno ir knygutėje užrašę:
"Ką toliau veiksim?"

Nespėjus Konno prikišti savo smalsiu nagų prie katanos, Mikoto jau pajudėjo iš vietos. Pasikrapštęs ausį nuėjo link miesto. Kitoje rankoje jau rūko cigaretė.

-ei!
Pasitraukus Mikoto, nusivijo jį. Tik dar spėjo žvilgtelėti į Lunos knygutę.
-Nežinau
Trūktelėjo pečiais ir paspartino žingsnį kad eitų šalia vaikino.

Luna atsiduso, pamačiusi, kad ji čia nereikalinga, nes porelė ir taip visur kartu nori būti ir nežada skirtis, o ji pasijutusi kaip šuniui penkta koja tiesiog nužingsniavo į kitą pusę, nes nenorėjo jiems trukdyti.

Yuto pasišvilpaudamas bei sukišęs rankas į kišenes įėjo į parduotuvę. Jam reikėjo ginklo tačiau pinigų jis turėjo nedaug. Tik 10 baksų. Įėjęs į parduotuvę apsidairė, nužiūrinėjo įvairius parduodamus ginklus. Nužingsniavęs link prekystalio jis nusišypsojo, pasisveikino su pardavėja ir paklausė:
- Sveika, gal turi kokį ginklą, kuris kainuotų nedaugiau 10 baksų? Norėčiau kokio pistoleto, bet jei neįpirksiu tinka ir peilis arba katana.

Visas miestas skendėjo chaose. Aidėjo sprogimai, iš skersgatvių sklido susirėmimų ir kovų garsai: šūviai, aimanos, riksmai...
Į apšaudytą parduotuvę užėjusiam vaikinui matomai neužkliuvo šūvių skylės sienose. Pačiai parduotuvei tai netgi buvo vos ne kasdienė dekoracija.
Užklausta pardavėja, nervingai pakraipė veidą ir vos vos žvilgtelėjo sau per petį į sandėliuką, iš kur sklido basai ir paskubomis kraunamų ginklų garsai.
-Ach.. už 10 baksų...
Ji pasitraukė į šoną nuo durų ir iš spintelės išėmusi šautuvą padėjo ant jos viršaus priešais vaikiną. Tada pora šovinių dėžučių.

Spoiler:

-o dabar imi ir greitai iš čia dingsti
tyliai sukuždėjo mergina.

Prie miesto chaoso vaikinas buvo pripratęs, visgi jis juk šiam mieste gimė ir augo. Pardavėjai padėjus ginklą jis į jį šiek tiek pasižiūrėjo ir iškišęs iš kišenės 10 baksų davė juos jai bei pasiemė ginklą. 
- Dėkui, - su klastinga šypsena padėkojo Yuto ir pradėjo žingsniuot link išėjimo tačiau vos tik pasiekė išėjimo duris jis apsisuko ir pažvelgė į pardavėja. Pasirodo išeiti dar nesiruošė.
- Ė, o gal žinai kur galėčiau rasti kokio darbo? Matai, dabar kątik išleidau paskutinius savo pinigus, neturiu už ką nė duonos nusipirkt.

Su palengvėjimu pardavėja apsisuko ir grįžo prie įėjimo į sandeliuką, tačiau pasirodo vaikinas vis tik nesuprato situacijos ir nesiruošė išeiti. Kaip tik tuo metu iš kitos patalpos išėjo pora tvirtai atrodančių vyrų, su pilnomis karinėmis tašėmis. Vienas iš jų vis dar laikė nutaikęs šautuvą į pardavėją. Akimirką vyko sąstingis, dėl pašalinio asmens parduotuvėje. Tuoj po to tie du vyrai išbėgo iš parduotuvės. Vienas prasilenkdamas su vaikinu, atbula ranka nustūmė jį į parduotuvės vidų ir, kada abu vyrai buvo lauke, jie švystelėjo granatą į vidų.

Vaikinas pamatęs porą vyrų kiek nustebo, nes nelabai suprato kas čia vyksta. Tuo labiau, kad vienas vyriškis net buvo nutaikęs šautuvą į pardavėją. Vyrai neatrodė it paprasti pašlemėkai tad vaikinas šiek tiek surimtėjo ir nusprendė, jei reikės, pasiruošti su jais kautis. Tačiau staiga, vaikinui nespėjus nė sureaguoti, jie pradėjo bėgt link išėjimo ir vienas įstūmė Yuto atgal į parduotuvę ir kai jie abu buvo lauke vienas įmetė granatą į jos vidų. Vaikinas vos pamatęs granatą skrendančia ore nusprendė šokti už artimiausios spintelės, kad nepatirtų stiprios žalos nuo jos sprogimo.

Sprogimas buvo gana galingas. Dužo visi stiklai - tiek langų, tiek vitrinų ir spintelių - skilo spintelės ir sienos. Visur pasipylė šukės ir nuolaužos. Skeveldros apgadino ekspozicijoje buvusius ginklus, o kai kurie šoviniai prisidėjo prie sprogimo patys sproginėdami.
Pardavėja Connie vos spėjo sureaguoti į viską, todėl jai kliuvo daugiau nei vaikinui. Viskam nurimus ji sėdėjo atsirėmusi nugara į sieną. Sunkiai gaudė kvapą spausdama šukės žaizdą šone, o per veidą bėgo kraujas.

Dužę stiklai krisdami pradrėskė vaikinui odą, o ant sienos buvę pakabinti ginklai krito jam ant galvos palikdami guzą. Pasibaigus sprogimui vaikinas išsiėmė iš savęs keletą rankoje įstrigusių šukių bei nusimetė nuo savęs ginklus ir iškišo galvą iš po spintelės, kad galėtų apsidairyti. Parduotuvė buvo gana neblogai apniokota, visur mėtesi stiklo šukės ir įvairios skeveldros.
- Kokia betvarkė, - pagalvojo vaikinas ir pradėjo žvalgytis, kur yra pardavėja. Pamatęs ją sužeistą sėdinčią prie sienos jis nusprendė prie jos prieiti.
- Ė, tu vis dar gyva? Nekaip atrodai.

[Jei veikėjas galvoja, tai jo mintis rašom į kabutes. ^_^ ateičiai]

Užkalbinta mergina atsikosėjo ir užvertė galvą į priėjusį asmenį. Ji išspaudė skausmingą, bet tuo pačiu ir draugišką šypseną.
- to paties galvojau paklausti tavęs. Bet pasirodo tu geriau atrodai už mane.
Connie pabandė arsistoti, bet dėl perdurto šono atsisakė toliau siekti įgyvendinti šitą mintį. Vos ne tuoj po to į patalpą įskubėjo du pojauniai twilightai iš Paulklee gildijos. Tik akimirką nusistebėję vaizdu jie pripuolė prie merginos ir atsargiai užsiėmė žaizdos tvarkymu. 
-kas jis toks?
Vienas iš twilightų pasidomėjo Constancijos, mostelėdamas galva į vaikino pusę, nesivaegindamas pasidomėti tiesiogiai.

- Na, man tik pasisekė, - nusišypsojo vaikinas ir tada, kol Connie mėgino stotis, Yuto nusprendė plačiau pasidomėti apie tai kas čia kątik įvyko - o kas tie du vyrai buvo ir ko jie iš tavęs norėjo? Ginklų?
Vos tik užbaigė klausti klausimo jų pokalbį pertraukė į patalpą atėjusios kitos dvi sielos, iš tagų buvo matyti, kad jie twilightai tad Yuto nusprendė nereaguoti aršiai ir nesiruošti jų pulti. Jie iškart supuolė link pardavėjos mėgindami jai padėti bei nereaguodami į šalia esantį Yuto ir vienam paklausus kas jis toks jis nusprendė atsakyti pats:
- Yuto iš Monroe šeimos.

Išgirdęs vaikino prisistatymą, vienas iš twilightų pasisuko veidu į jį.
-Eeeeh.. Monroe... Tu gal kur išvykęs buvai? Nes neatrodo kad gaudytumeisi situacijoje.
Kalbantysis atsistojo ir apsidairė. Tarp nuolaužų rado radiją ir ją įjungė. Keista, bet aparatas, nors ir su trukdžiais, bet vis dar veikė:
"
*Stiprūs radio trukdžiai, cypimas ir šnypštimas*
Ergastulum miesto gyventojai! Nebebijokite! Greitai išauš valanda, kai miestas bus išvalytas...khhh... nebevargsite nuo keturių tėvų mafijos valdžios! MES SUTVARKYSIME ŠĮ PASAULĮ!"
Radio vis kartojo ir kartojo tuos pačius žodžius.
Kitas twilightas padėjo atsistoti Constancijai ir ją palydėjo į jos kambarį į antrą aukštą.

Vaikinas šiek tiek pasimetė:
- Išvykęs? Na, taip, nesenai grįžau į miestą, o kas vyksta? 
Staiga kol kitas twilightas nuvedė pardavėja į antrą aukštą, tas su kuriuo Yuto kalbėjosi ištraukė iš nuolaužų radiją ir jį pajungė. Iš jo, nors ir su trukdžiais, sklido kažkoks pranešimas Ergastulum miesto gyventojam. Yuto pasistengė suvirškinti ką čia kątik išgirdo tačiau jam reikėjo daugiau informacijos. 
- Išlaisvinti miestą nuo keturių tėvų mafijos valdžios? Kodėl? Išvis, kas čia tokie bando pakeisti tvarką? Policija? - Yuto galvoje sukosi begalę klausimų.

Išgirdus vaikino klausimus twilightui sutrūkčiojo antakis. Jis negalėjo patikėti, kad Monroe taip sunkiai gaudytusi situacijoje. Nors kita vertus, jei jis buvo išvykęs... tuo labiau dar visai jaunas vaikis...
-Ne. Nevietiniai jie. Niekas nežino kas jie tokie
Švelniai nusijuokęs jis nesusilaikė ir spigtu trinktelėjo Yuto per kaktą. Kaip tik jo kolega grįžo. Kadangi pagrindinis darbas ir rūpestis buvo atliktas, tai jiems čia nebeliko ką veikti, o knietėjo kuo greičiau lėkti padėti kitiems bei sučiupti kaltininkus.
-Na, laikykis

Gavęs sprigtą Yuto susiėmė ranka už kaktos ir tiesiog vis dar daug ko nesupratęs spoksojo kaip du vyriškiai ruošiasi eiti. 
- Dėkui, - išlemeno, tada apsisuko, kiek pažiūrėjo į sudarkytos parduotuvės nuolaužas ir pagalvojo:
"- Na, turbūt ir aš pasišalinsiu."
Neskubėdamas Yuto pradėjo žingsniuot link išėjimo, išėjęs iš parduotuvės kiek apsidairė ir nupėdino sau.

Durys atsidarė, ižengė vaikinas. Prie jo šono puikavosi rapier. Ant jo riešo buvo dogtagas, kuris kabojo išlindęs, vaikinas visiškai neslėpė būdamas twilightu. Rankos buvo sukištos į kišenes. Įėjęs apsižvalgė, kokio čia turto būta.

Okami pasitiko nuolaužos, šiukšlės, šukės ir šiaip didelė netvarka parduotuvėje. Aiškiai galima buvo įžvelgti, kad čia įvyko sprogimas. Ginklų irgi nebuvo, mat po įvykio ir be šeimininkės parduotuvės "gėriu" nepasikuklino pasinaudoti aplinkiniai ar pro šalį ėję.

........
Stipri, akinanti iki skausmo šviesa užliejo patalpą ir Okami nualpo.
[Grįžti į guildą čia ]