Poilsio kambarys/ Virtuvė

Atėjęs į poilsio kambarį iškart nusuko prie virtuvės šaldytuvo. Turėjo rasti ką nors valgomo. Tiek laiko nieko burnoj neturėjo...

Šaldytuvas po didelio pastato tvarkymosi buvo pustuštis. Ten galėjai rasti tik kažkiek daržovių: agurkas, du pomidorai, keletas morkų, salotų ir pan. Dar pomidorų ir kažkoks baltas, tikriausiai česnakinis, padažai.
Kažkas nepasirūpino pripildyti šaldytuvo maistu. Arba bus tik rytinis apsipirkimas.

-Nieko valgomo...huh?
Uždarė dureles ir bandė prisiminti kieno pareiga pasirūpinti maistu. Ilgai nelaužęs galvą susikišo rankas į kišenes ir išėjo lauk.

Moteris atvedė į šią patalpą Okami. Čia stovėjo aptriušusi sofa ir keli foteliai, stalas, kuris šiuo metu buvo nukrautas tuščiais buteliais, kėdės aplink jį, kelios spintelės, šaldytuvas ir viryklė. Žmonių šiuo metu nebuvo.
-jauskis kaip namie, -ji mostelėjo ranka. - nežinau ko tau iš Ginos reikia, bet jei jau nusiteikęs laukti, gal svarbu. Tik negaliu pasakyti, kad ji greit grįš.

Okami apžiūrėjo patalpą, atsisėdo ant sofos.
-Na, tiesą sakant norėjau įstoti į šią gildiją, tad būsime vienoje pusėje- papasakojo vaikinas.
Okami pažiūrėjo laiką ,,tikrai vėlu, tikriausiai teks čia pasilikti per naktį'' .

-Ėėėėh? Nice
Moteris nuoširdžiai apsidžiaugė. Kuo daugiau narių, tuo didesnė šeima, tuo smagiau visiems kartu. Bet tuoj apsiramino ir patrynė delnu sau sprandą.
-Bet kalbant kada ji grįš, tai tikrai neįsivaizduoju. Žiūrėk, jei ji apie tave žino, tai tiesiog patoginkis, rinkis kambarį, gyvenk čia ir panašiai... nes iš kitos pusės žiūrint, tu ganėtinai didelis, kad tiek laiko būtum gyvenęs niekam nepriklausomai, todėl kažkokie pervedimo dokumentai ar bent žinia turėjo pasiekti Ginos ausį.

[sorry, bet tikrai nežinau kada Gina grįš. O su tavo tempais gali praeiti rp mėnuo]

Vaikinas atsistojo, pasirąžė ir nužingsniavo link išėjimo, prieš išeidamas sustojo ir atsisuko į merginą.
-Einu pasivaikščioti, nežinau kada gryšiu, savo kambarį kaip nors surasiu- pasakęs išėjo. Nors buvo vėlu, dar nebuvo pavargęs, sugalvojo pasivaikščioti aplink, apžiūrėti apylinkes. Ar šiaip gal ką pastebės įdomaus, vis tiek bus geriau, nei slampinėti nieko neveikiant. Iki čia ateinant oras buvo gan neblogas, tad tūrėtų būti gražus dangus, žvaigžduotas. O žvaigždės vaikinui patiko, jis nusiramindavo stebėdamas žvaigždės, kartais net užmigdavo į jas žiūrėdamas.

Moteris palaukė kol vaikinas išeis. Trūktelėjo pečiais pati sau atsakydama į mintyse iškilusius klausimus ir taip pat išėjo iš patalpos.

Vaikinas po saldaus miego tiesiu taikymu patraukė į virtuvę. Kuri šiuo metu buvo tuščia. Užsikaitė kavos, prisėdo ir ją gurkšnojo. Miegas buvo saldus, o rytinis kavos gėrimas buvo vaikino įprotis.

Vaikinas taip anksti atsikėlė, kad niekas dar jam netrukdė ramybės valgomajame. Tik keli balsai girdėjosi grįžtančių iš užduoties ir aptarinėjančių įvykusį užpuolimą. Lauke dar buvo tamsu.

''Prie kavos būtų neblogai koks sumuštinis'' su šia mintimi vaikinas pakilo, palikdamas kavos puodelį ant suoliuko. Susitepė sumuštinį, prisėdo ir užsigerdamas kava jį suvalgė.

Netrukus vaikino ramius pusryčius sudrumstė begale bėgančių kojų garsų. Kilo sujudimas. Visoje sumaištyje pasigirsdavo atskiri žodžiai su nuorodomis į konkrečias vietas ar vardai. Pora twilightų įlekė į virtuvę. Vienas staigiai prisipylė ir išgėrė vandens stiklinę, o kitas susikrovė greitomis sumuštinį.
-Greičiau!
Paragino jį pirmasis, ir antram beliko tik sukandus dantimis sumuštinį išlėkti paskui draugą.
Kaip netikėtai triukšmas sukilo. Taip netikėtai stojo ir tyluma. Pastatas momentaliai ištuštėjo.

Kaip sukilo judėsys, taip ir baigėsi. Okami liko nesupratęs kur visi taip skuba, nors jam nelabai ir terūpėjo. Jam labiau rūpėjo apsižvalgyti po apylinkes, tad atsistojo užbaigęs kavą, nunešė puodelį ir jį išplovęs padėjo į lentyną. Laikas keliauti, vaikinas patraukė kažkur laukan iš pastato.

Okami buvo prisnūdęs su savo pusryčiais ant virtuvinio stalo. Netrukus vaikiną prižadino begale bėgančių kojų garsų. Kilo sujudimas. Visoje sumaištyje pasigirsdavo atskiri žodžiai su nuorodomis į konkrečias vietas ar vardai. Pora twilightų įlekė į virtuvę. Vienas staigiai prisipylė ir išgėrė vandens stiklinę, o kitas susikrovė greitomis sumuštinį.
-Greičiau!
Paragino jį pirmasis, ir antram beliko tik sukandus dantimis sumuštinį išlėkti paskui draugą.
Kaip netikėtai triukšmas sukilo. Taip netikėtai stojo ir tyluma. Pastatas momentaliai ištuštėjo.

Okami atsibudo su galva lėkštėje, kai pakėlė galvą, pusė sumuštinio nukrito atgal į lėkštę. '' Kur aš?'' paskutinį kartą buvo ginklų parduotuvėj, ir staiga kažkas sprogo. Apsidairė, niekur nematyti ginklų parduotuvės. Akys lakstė aplink, sumuštinis, lėkštė, stalas, virtuvė. Apsičiupinėjo- gyvas. ''Nejaugi sapnas?'' Atsistojo, susikišo sumuštinio likutį į burną ir patraukė sau. Sapnas nors ir trumpas- už tai labai realistiškas, jog Okami netgi prireikė abejoti savo gyvybe.