Gun shop

First topic message reminder :

Spoiler:

Neutrali ginklų parduotuvė. Joje nėra nuolaidų ypatingiems Ergastulum gyventojams. Tuo pačiu, čia ginklų gali įsigyti kas tik pageidauja ir turi pakankamą pinigų sumą.

Krautuvėlės savininkė
Constance Raveau


[[ginklų asortimentas - vėliau]]

Luna ramiai ėjo gatve, priartėjusi prie ginklų parduotuvės, ji nedrąsiai pabarškinusi į duris įėjo į vidų apsidairydama, jos rankoje jau buvo užrašų knygutė.

Parduotuvė buvo apytuštė. Ji dar kvepėjo šviežiais dažais ir galima sakyti naujais baldais. Keletas ginklų netvarkingai mėtėsi ant spintelių.
Constance atėjo į parduotuvę besišnekučiuodama su savo močiute Joel, kuri žvilgtelėjo į Luną ir pasilenkusi su ja išėjo savo reikalais. Connie linksma prišokavo prie raudonplaukės.
-Sveika. Kuo galiu padėti?

Luna iškart susiraukė toks stiprus dažų kvapas ją trikdė,bet pamačiusi atėjusios žmones, ji iškart plačiai išsišiepė. Nulydėjusi senutę žvilgsniu ji iškart atsisuko į merginą. Perskaičiusi iš lūpų ką ji pasakė, Luna atsivertė knygutę ir greit parašė:
"Sveiki, mane siuntė Monroe šeima, dėl siuntos ar ją gavote?"

Per visa valgymo procesą Mikoto tylėjo. Jis labiau buvo susikaupęs į maistą. Pavalgius atsitraukė nuo stalo ir pakilo, ramiu balsu padėkojo šeimininkei ir susikišęs rankas į kišenes išėjo. Dabar tik viena mintis kirbėjo po tokio sočių pietų. Nekreipdamas perdaugiausiai dėmesio į Constance klientus išėjo į lauką, už kampo. Netrukus jau traukė cigaretę.

Konno taip pat netarė nei žodžio valgydama, bet priešingai nei vaikinas, ji idėmiai klausėsi pokalbio ir akimis rijo Constance.
Po valgio visiems atsistojus, pašoko ir ji nuo kėdės. Galvojo padėti susitvarkyti su indais, tačiau Mikoto išėjo. Bijodama likti viena, greitai nusileido laiptais. Stryktelėjo iš smagaus netikėtumo pamačiusi Luną ir pribėgusi ją apkabino. Bet tuoj pat paleido, nuėjo prie durų ir iškišo nosį į lauką.
-Kas per iprotis pavalgius mane palikti ant ledo?
Suraukė nosį ir jau piktai išsakė žodžius. Dar gal net būtų iš ko nors paleidusi, jei tik būtų kas pasitaikę po ranka.

-Svei-ki... ma-ne siun..tė ...Monroe šeima... dėl siuntos... ar ją gavote?
Constance garsiai perskaitė knygutę ir pakėlė akis į ją laikančią merginą.
-Monroe šeimai siunta? Neee...
Susimąsčiusi pratęsiamai atsakė ir netikėtai pati sau pliaukštelėjo delnu per kaktą.
-Taip taip! Padėkok dėdei Daniel. Užmiršau apie tą paskutinį paketą
Linksmai sučiauškėjo greitakalbe Constance, nes norėjo dar užlaikyti jaunuolius, kurie rodės išeidinėjo. Bet jos laimei sustojo prie durų. Ginklų parduotuvės savininkė tada vėl atsisuko į merginą ir meiliai nusišypsojo.

Luna nužiūrėjo praeinantį vaikiną, nebuvo jo dar sutikusi mieste, ar mačiusi, bet daug dėmesio į tai nesutelkė. Bet jos mintis greit išblaškė Konno, kuri ją apkabino. Luna plačiai išsišiepė, ir taip pat apkabino merginą, bet ji greit išsivadavus iš jos glėbio paspruko prie durų. Luna labai norėjo pakalbėti su Konno, nes senai ją buvo mačiusi ir tai  su ja buvo mažai bendravusi, bet ji vėl greit atsisuko į parduotuvės savininkę, kad nepraleistu nei žodžio. Kai ši pakartojo jos sakinį, mergina net prunkštelėjo ir nusišypsojo, bet greit jos veidą pakeitė liūdesys, nes mergina pasakė "Ne". Bet šiai pliaukštelėjus per galvą Luna vos nestryktelėjo vietoj iš laimės, kad siunta yra. Kai mergina paprašė padėkoti, Luna iškėlė nykštį ir linktelėjo, nors mergina kalbėjo greitai, Luna prie to buvo pratusi ir lengvai ją suprato. Tada ji paėmė knygutę ir greit parašė:
"Ar būtų galimą atsiimti siuntą?" atkišo knygutę merginai.

Po tokios Konnos pareiškimo, atsisuko į merginą ir ją nužvelgė.
-Manau, kad būtum susitvarkiusi.
Pasikasė sprandą, nes nelabai suprato, ko mergina niršo.

-Uuuurrghh
Suriaumojusi grįžo atgal į parduotuvę, nes jautėsi nesmagiai palikusi betvarkę ant pietų stalo. Tik laikėsi atokiau nuo merginų ir lūkuriavo.

Constance perskaitė merginos naujus užrašus ir atsitraukė atgal. Kelis kartus net sumirksėjo, bet vis tiek aiškiau nepasidarė. Dar kartą pažiūrėjo į knygutę.
-Atsiimti?
Perklausė nesuprasdama. Gavo siuntinį Monroe dėka, o dabar nori jį atsiimti.
-Palauk. Pažiūrėsiu gal yra kas nors
Susakiusi apsisuko ir nubėgo į sandėliuką.

Luna pamačiusi, kad Konno įėjo atgal šyptelėjo jai, bet jos dėmesį vėl patraukė mergina, kuri atrodė pasimetusi, kai ši paminėjo, kad ar tikrai pasiimti, Luna susimėtė, nes Monroe tiksliai nenurodė ar siuntinį reikia paimti, sakė tik pasidomėti. Luna jau norėjo rašyt į knygutę, bet mergina dingo sandėliuke. Mergina pasisuko į Konno ir drąsiai prie jos priėjo, išsitraukė užrašų knygutę ir pakišo jai prieš nosį:
"Sveika, kaip laikaisi? Senai matyta" buvo parašyta tenais.

Nežymiai palydėjo Kono žvilgsniu. Numetęs nuorūką pasiraižė. Užėjo į parduotuvę pažiūrėti ko mergina puolė atgal į parduotuvę

Dar nespėjusi net perskaityti Lunos rašto, Konno išsiviepė kaip saulutė. Ji trūktelėjo pečiais nežinodama ką atsakyti. Šiaip turėjo daug ką papasakoti, bet nesinorėjo užversti negirdinčią merginą savo išgyvenimais.
-Normaliai. O tu kaip? Kur buvai, kad seniai matėmės?

Luna plačiai išsišiepė ir norėjo jau rašyti atsakymą, bet į vidų įėjo prieš tai matytas vaikinas, ji pažiūrėjo į jį, o tada klausiamai atsisuko į Konno. Bet greit nuleidusi akis parašė:
"Turėjau truputi darbo, bet tai jau buvo senai, o tu tai irgi buvai dingusi. Turėtum viską papasakoti, gal kokių naujų nuotykių patyrei. Be to, matau, susiradai vaikiną" parašė ji ir atkišusi dėl paskutinio sakinio šypsojosi laikydama juoką.

Persisuko ir žvilgtelėjo per petį, nes Lunos žvilgsnis buvo nukreiptas jai už nugaros.
-O!
Netikėtai šūktelėjo išvydusi Mikoto ir atsisuko atgal į merginą.
-Susipažinkite: Mikoto - Luna, Luna - Mikoto
Prikando apatinę lūpą, nes tik leptelėjusi suprato, kad pristatė vieną kitam vardais, o gal jie norėjo pavardėm ar dar kaip. Reikėjo jiems patiems leisti susipažinti.
Pasijutusi nesmagiai pažiūrėjo ką Luna parašė ir po paskutinių užrašytų žodžių išraudo. Pasidarė raudonesnė už abiejų jų plaukus.
-Baka!
Staigiai pasitraukė taip, kad atsiremtų savo nugara į vaikino, taip sutrukdydama jiems ją matyti, ir  užsidengė delnais veidą.

Luna maloniai nusišypsojo Mikoto ir greit užkišusi tušinuką už ausies ištiesė ranką pasisveikinti. Kai Konno perskaitė jos užrašus ir suraudusi pasislėpė už vaikino, Luna pradėjo juoktis, jos juokas nebuvo pats maloniausias garsas ausims. Bet greit ji nutilo ir knygutėje užrašė pakišo Mikotai:
"Labai malonu susipažinti. Tikiuosi mano bendravimo būdas tau nesukels problemų, nes kitaip negaliu" parašė ji ir pakišusi šypsojosi Mikoto.

Vos spėjus užeiti į parduotuvę, jau buvo supažindintas su Luna. Ramiai pažvelgęs į merginą pakelė ranką.
-Yo.
Ir kaip vijurkas Konno užlindo už jo nugaros. Nuleidęs ranką žvilgtelėjo per petį.
-Turim problemų?
Nespėjęs gauti atsakymą, pajuto, kaip brukama knygutė. Atsisukęs perskaitė, kas užrašytą ir pasikasė sprandą. Vaikinas tame nematė jokios problemos, kuo geriau, mažiau jam aušinti burną. Linktelėjo galvą žiūrėdamas į Luną.

Tylėjo galvodama, kad tik greičiau praeitų tas raudonumas. Net negalėjo nieko atsakyti Mikoto, bet pabijojo, kad jis atsisuks, o tada dar ir išsityčios.
-viskas tvarkoj
Pajutusi, kad veidas atgauna natūralią spalvą, pro vaikino šoną žvilgtelėjo ką parašė Luna.

-Kad žinok nieko neradau jums...
Iš sandėliuko į salę grįžo Constance ir nutilo vidury sakinio, nes kompanija buvo susispietusi į krūvą. Mergina priėjo prie jų.
-Žiūrėk ką netikėtai radau. Nori?
Ji šypsodamasi ištiesė Mikoto kataną su dėklu.

Spoiler:

-Gal.. kadangi čia jūsų daug.. padėtumėte man išdėlioti prekes į lentynas prekybai?

Gavusi Mikoto atsakymą, mergina plačiai jam nusišypsojo ir patraukė knygutę, kad atsisukusi Konno nepamatytų kas ten parašyta. Ji su šypsena parodė merginai liežuvį, kaip tik tuo metu iš sandėliuko grįžo ginklų krautuvės savininkė, bet kadangi Luna buvo nusisukusi, ji nepamatė, ką mergina pasakė jai. Tik pajautusi, kad kažkas yra už nugaros ji atsisuko ir spėjo dar pamatyti ką mergina paprašė. Luna energingai linktelėjo, dar į knygutę parašydama:
"Žinoma, o kaip dėl mano siuntos Montroe šeimai?" ji atkišo ją savininkei, bet kažkur pažeme, nes jos akys įsmigo į kataną, ji buvo nuostabi, Lunai ji labai patiko, kad net akių negalėjo atitraukti.

Pasiūlyta kataną paėmė į rankas. Ištraukęs iš dėklo, nužiūrėjo ašmenis ir šone pamosikavo. Atrodė geras ir pakankamai lengvas, tik reikia šiek tiek įgusti. Padėkojo Constance ir prisirišo kataną su dėklu prie šono. Netrukus Mikoto krumpliai sutraškėjo ir ėmėsi darbo parduotuvėje.

[Va kokios motyvacijos Mikoto reikia xDD ]

Matydama kaip merginų akys sužibo pamačius kataną, Constance nusijuokė.
-Gal palikime pavojingus ašmenis vaikinams
Ji tada paėmė Lunos knygutę ir perskaitė. Žiūrėjo tiesiai į raudonplaukę merginą ir neskubėdama dėstė žodžius, kad būtų galima ją suprasti.
-Kažkoks nesusipratimas turbūt. Monroe-san... man padėjo įsigyti prekes, o apie jokį siuntinį jam negirdėjau. Atleisk
Nutaisė kaltą miną, bet kadangi Mikoto jau ėmėsi darbo, tai mergina nubėgo duoti nurodymų kas kaip ir kur.

Luna pakėlė akis į Constance, kai mergina lėtai pradėjo kalbėti, tai sukėlė Lunai šypsena ir juoką, mergina susitvardžius linktelėjo ir pradėjo rašyti į knygutę, bet savininkė greit pabėgo pas Mikoto. Todėl Luna pabaigusi rašytiri ėjo prie Constancos ir prieš ją ant stalo padėjo knygutę, kurioje buvo užrašyta:
"Nieko tokio, manęs prašė pasiteirauti kaip viskas vyksta su siunta, tai turbūt aš pati ne taip supratau ko iš manęs teiraujamasi. Atsiprašau." po atsiprašymo buvo nupieštas pasilenkęs žmogeliukas,kuris atrodo lyg atsiprašinėtu. Toliau ėjo tekstas:
"Kuo galėčiau Jums padėti?"

Jaunuolių padedama Constance greitai išdeliojo prekes ir paruošė parduotuvę darbui.
Dabar mergina stovėjo tarpduryje ir įsirėmusi rankomis sau į šonus žvelgė į parduotuvę.
-Mhmm.. - patenkinta ji linktelėjo. - Šaunus darbas.
Parduotuvės savininkė padalino kiekvienam po penkis dolerius.
-geriau pagalvojus aš jūsų vardų nežinau. Aš Constance, bet galite vadinti Connie

Baigęs viską dėlioti į lentynas, nusivalė purvą nuo rankų. Atsišliejo į ginklais neužkrautais sieną ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.
-Mikoto.
Taręs ramiu balsu nužiūrėjo ginklus.