Brothel "Pussy"

First topic message reminder :



Įleidžiami tik griežtai "normals". Visi darbuotojai nusistatę prieš twilight'us.

Levi noras neišsipildė ir pusprotis vis gi atsivilko iki jo prisėsdamas priešais. Tai nebūtų buvusi tokia problema, jei šis nebūtų turėjęs įkyrios šypsenos. Tas žvilgsnis, visas jo stotas - jie taip ir skleidė alfos bangas. Levi tai erzino. Jis pats niekam nenusileisdavo ir buvo užsitarnavęs atitinkamą pagarbą, bet šiam peraugusiam vaikiui būnant šalia jautėsi nesaugiai. Stebimas, analizuojamas. Auka. Su kiekvienu vaikino žodžiui jam vis labiau norėjosi šį pribaigti. Net balsas buvo žemas ir dominuojantis. Vertė žarnas suktis į mazgą.
- Tai tu ne taip viską supranti. Aš ieškau merginų kompanijos. Tavo paslaugų man nereikia. Susirask ką kitą paterorizuoti. Ar nori, kad išeičiau?
Klausimas buvo labiau retorinis. Levi pats norėjo žinoti, ar jam verta čia pasilikti ar vis gi tai yra ženklas, kad reikia eiti. Net praėjo noras gerti. Atrodė, jog jeigu pasiduos šiai aplinkai, tai pasiduos jam pačiam. Reikėjo blaivios galvos, aštraus proto, miklių sprendimų. Kokiu būdu tai pavirto į protų mūšį? Levi ieškojo kur atsipalaiduoti, o ne susiremti su panašiu į jį žmogumi. Galbūt dėl to ir erzinosi taip, kadangi judviejų asmenybės buvo per daug panašios.
- Net jeigu ir ieškočiau pikantiškų potyrių, tu ne itin reprezentuoji šią vietą vilkėdamas tai, - Levi sprendimas buvo šiek tiek paerzinti.

Patenkintas žvelgė į suirzusį vaikinuką. Matė, kad šis nebuvo pratęs atsirasti žemesnėje pozicijoje. Iškvėpė karšto oro, su megztiniu darėsi karštą, šiandien atsisakė merginos kurį jį gerokai suerzino, o šitas jaunikaitis dabita jį taipogi jaudina, net labiau. Tas peilis buvo daug ką žadantis. Jau galėjo įsivaizduoti kaip kanda juodaplaukiui į kaklą į aršiai sudrasko jo drabužius.
- Merginos su kuria galėtum užsiimti vanile... Nejaugi tokie raumenys kaip tavo būtų patenkinti tik vanile? – vyptelėjo. – Čia nerasi merginos kuri po trijų aršių kartų galėtų patempti toliau, patikėk, žinau, - šypsena buvo arši, norėjo paragauti svetimo kūno. – Neišeik... pasilik...
Prašydamas, nuvalė savo šypsena nuo veido ir rimtai į jį pažvelgė. Galbūt pamanė, kad juokauja, bet nė velnio. Išgirdęs pašaipią repliką apie jo drabužius, nesusilaikė skambiai nenusikvatojęs.
- Tavo tiesa, kaip anksčiau to nepastebėjau! – ir nusivilko savo megztinį, numetė ant žemės.
Štai atidengė savo raumeningą krūtinę, rankas, kurios galėjo prispausti prie lovos ir nepaleisti. Laikyti prispaudus kaip geriausi metalai ar virvės. Pasirąžė įtempdamas raumenis it jais puikuodamasis. Buvo likęs tik su juodais džinsais... tokia apranga daug geriau tiko tokiai aplinkai.
- Tik varlytės ar... kaklaraiščio betrūksta, - pasilenkdamas link vaikinuko, pirštu galiukais ištraukė iš po liemenės juodą kaklaraištį ir timptelėjo artyn. – Paskolinsi gal ką? – užkišdamas pirštus už jo pratarė, norėdamas kone atsikratyti audinio.

Vaikino žvilgsnis spaudė it grandinės, apsivijusios apie visą kūną. Įtampa, šaltis, šiurpas... Su kiekviena sekunde Levi darėsi vis sunkiau atsilaikyti. Dar truputį ir jis pasiliks šio nepažįstamojo pančiuose. Reikėjo eiti. Išeiti. Netgi bėgti. Priešais jį sėdėjo alkanas žvėris.
Vaikinas net nemirktelėjo išgirdęs komentarą apie rūbus. Akimirksniu nusimetė megztinį apnuogindamas kūną. Toks pasitikėjimas savimi buvo pavojingas, bet tuo pačiu ir pagrįstas. Fuck, šviesoje jo kūnas priminė graikų skulptūrą. Levi ego buvo truputį užgautas. Jis nebuvo nei toks aukštas, nei toks stambus. Tvirtas ir raumeningas, bet tik savo sudėjimui. O štai šis vaikis buvo pranašesnis visame kame. Įdomu, kuo jis užsiima neparsidavinėdamas tokioje vietoje?
Ši mintis privertė Levi atsibusti iš transo. Tiksliai... Jis čia yra tam, kad nusipirktų žmogų, kūną, paslaugą. Jis gali prispausti šį vaikiną po padu tiesiog pamėtėdamas pinigų po kojomis. Veide atsirado snobiška šypsena.
- Kad ir visą kostiumą, - netikėtai saldžiai atsakė. Išraiška pasikeitė. Oh, the game is on.
Levi gundančiai perbėgo pirštais per vaikino plaukus, tik tam kad galėtų šiuos tvirtai suimti ir patraukti savimi patenkintą veidą toliau nuo savęs.
- Jeigu nori pažaisti, galim pažaisti. Bet neužmiršk, kas iš mūsų apsiginklavęs. Man bus vienas malonumas sukelti tau skausmą, jei provokuosi mane.

Jautė kad bernelis po truputi atsiduoda ir palūžta, kitaip būti ir negalėjo, retas kuris išdrįsdavo uždominuoti šviesiaplaukį... Tiesa, nebuvo atsiradęs dar nei vienas. Norėjo staugti iš geidulio! Taip, rodos, ilgai laukė, nors praėjo tik kelios minutės, bet geros nakties neapturėjo jau visą mėnesį, tai... kankino.
Visą... kostiumą...? Pakvietė dabita jį į savo olą, ar kaip ten pavadinsi. Štai atsirado ir vėl lūpose alkana šypsena. Jautėsi kaip klientas, pagal sudėjimą, juodaplaukis daug labiau tiktų aptarnautojo darbui... Uch... Grynas kurtizanas būtų, abejojo ar sugebėtų įpirkti tokį gražuoliuką. O kaip džiaugėsi, kad jų vaidmenys buvo kitokie!
Šiurpuliukai perėjo kai vaikinas perbėgo pirštais per plaukus ir... tvirtai suėmė. Patraukė veidą. Žybtelėjo. Grasinimas. Koks karštas ir daug žadantis grasinimas. Peršoko per stalą ir atsisėdo ant kampo, vos jo nenugriaudamas. Vis dar rodė savo dominuojančią poziciją, šį kartą sėdėdamas aukščiau.
- Pirmyn, įpjauk man... bet... patikėk... nepasigailėsiu, - lediniu balsu pratarė, piršto galiuku paliesdamas jo smakrą ir kilstelėdamas. Pasilenkė it bučiniui. – Bet pirmiausia mums reikia kambario, šiąnakt... aš tavo, - tyliu, žemu balsu nutęsė ir pačiupęs jį už kaklaraiščio, nulipo nuo stalo ir nusivedė prie raktų skyrelio.
Pačiupo raktą su durų numeriu ir nusivedė savo pirmąjį klientą į antrąjį aukštą kur visi kambariai ir buvo. Suradęs reikiamą numerį, atrakino ir grubiai įstūmė ten vaikiną. Po savęs uždarė duris ir užrakino jas, numesdamas raktą į patį kambario galą. Atsirėmė į uždarytas duris, nužvelgdamas kokį penktą sykį bernelį.

Levi žinojo, kad pasirašė labai rizikingam reikalui. Visu kūnu jautė, kad šis vakaras nebe jo kontrolėje. Pirmą kartą nuo tada, kai mirė motina, jis vėl buvo kažkieno kito valdžioje. Tačiau dabar tai buvo kiek kitoks jausmas. Jis nebuvo tik įrankis, tik pasididžiavimas, lėlė stiklinėje dėžėje. Emocijos šiuo metu skirtos jam, buvo labai primityvios bet nuoširdžios. Levi buvo kažkieno aistros objektas. Ir ne šiaip porcelianinės merginos, o kur kas morališkai stipresnio vaikino. Levi tai jaudino. Mintis, kad toks žmogus jo nori ir sutiks su bet kuo, kad jį gautų.
Įvirtęs į kambarį Levi net neatsisuko. Užteko rakinamų durų garso ir ant žemės besivoliojančių raktų vaizdo, kad suprastų esamą situaciją. Tačiau prieš tai kamavusios baimės nebejautė. Širdies ritmas nurimo. Vaikinas neskubėdamas nusirišo kaklaraištį. Pasidėjo jį šalimais. Nusiėmė liemenę. Gražiai perlenkęs padėjo kiek tolėliau. Atsisagstė marškinius. Vėl į rankas paėmė kaklaraištį ir atsisuko į vaikiną.
- Ar turi vardą? - labai ramiai pasiteiravo artindamasis prie jo. Užkišęs pirštus už jo diržo prisitraukė jį arčiau, į kambario centrą. - Klaupkis, - balsas skambėjo monotoniškai, bet turėjo įsakymo gaidelę. - Viskas savu laikui, jei tik parodysi, kad moki klausyti, - pridūrė, nujausdamas, kad šiam vaikinui nurodinėti nėra lengva, bet šeimininkas čia buvo Levi.

Gėrė akimis vaizdą. Vaikinas lėtai, po vieną drabužėlį pradėjo nusirenginėti, žinoma, Krisui pačiam būtų patikę juos nuvilti, bet turbūt jie abu suprato, kad tada iš drabužių liktų tik apgailėtini skutai. Keistai pažvelgė į sulankstytus rūbus... Tikėjosi, kad bernelis suprato, kad po viso šito nei švarus, nei kvapnus neliks, nors kas žino, galbūt jam patiko vyriškas prakaito kvapas.
Nevisiškai atsegti marškiniai... Norėjo užkišti pirštą ir išlupti visas puikias sagas, o tada įsisiurbti į krūtinę, nusėti ją bučiniais, net rankos drebėjo... Norėjo savo maisto, savo dozės. Žvelgė į tamsiaplaukio rankose esantį kaklaraištį... Labiau tiktų botagėlis, bet ei..
- Some people call me daddy, but you may call me Antichrist, - žavingai pratarė, neketino atskleisti savo tikrojo vardo, vis dėl to garbės neatneš savo šeimai būdamas geras vyrų tenkintojas, nors... o gal, nežinojo kaip tėtušis reaguotų į tai.
Patenkintas išsišiepė, kai buvo patrauktas už diržo, jau ketino pradėti bučiuoti svetimą kaklą, bet... išgirdo komandą. „Klauptis“? Išrietė antakį.. Ak, juk savaime aišku, jų ūgio skirtumas buvo gan didokas. Supratingai atsiklaupė. Vos tai padaręs, užkišo savo pirštus po baltais vaikino marškiniais ir ėmė lėtai tyrinėti jo nugarą, juosmenį.

Levi nežinojo, ko tikėjosi. Be abejo savo tikro vardo jis neatskleis, bet galėjo duoti kažką naudingesnio, nei Antichrist. Tai skambėjo vaikiškai.
- Hmm, kreipsiuosi į tave "Mike", - patogumo dėlei sprendimą priėmė pats. - Juk neprieštarausi, Mike? - Levi šyptelėjo tardamas vardą. Dar viena smulkmena, kuri suteikė jam kontrolės jausmą.
Pagaliau vaikinas buvo žemiau jo paties akių lygio. Paklusnus, bet iš žvilgsnio nė kiek nemažiau aršus. Buvo akivaizdu ir iš to, kaip iškart uždėjo rankas ant Levi. Tai privertė įsitempti. Levi net nekrustelėjo, stengdamasis nepaleisti kumščio už tokį akiplėšiškumą, bet reikėjo pagaliau susitaikyti su situacija, į kurią pats ir papuolė.
Buvo keista jausti kito vyro rankas ant savęs. Pats prisilietimas nebuvo kitoks, nei moters, bet priešais save matydamas ne moterį, Levi nežinojo, kaip reaguoti. Užtat jo kūnas reagavo pats savaime quite well. Pajutęs dilginančius šiurpuliukus vaikinas pagaliau sujudėjo, tęsdamas tai, ką jau buvo suplanavęs. Focus.
- Taigi, Mike, atsakyk man, kas tave atvedė į tokią vietą kaip ši? Sunku rasti su kuo pasitenkinti realiame pasaulyje? Tokiam vaikinui kaip tu, tai neturėtų būti problema.
Levi šnekėjo, kad numuštų po truputį kylančią seksualinę įtampą tarp šių keturių sienų. Kitu atveju bus suėstas kiek per greitai. Tuo pat metu kaklaraiščiu užrišo Mike akis. Tas žvilgsnis buvo per daug pavojingas.

Pasirinko žodį Antikristas, vien dėl to, kad antroji vardo pusė davė užuominą apie jo tikrąjį vardą, bet į tokias smulkmenas niekas nekreips dėmesio, bent jau ne tokioje situacijoje, kur vardas ir nebuvo toks svarbus. Parinktas vardas buvo tinkamas, trumpas ir geriau skambantis, tad parodydamas savo sutikimą, pakštelėjo bernelio odą.
Jautė kaip jis įsitempė nuo prisilietimo. Nejaugi vaikinas priešais buvo nepatyręs? Akivaizdu, su tos pačios lyties atstovais potyrių neturėjo, tačiau ir pats šviesiaplaukis nieko panašaus nebuvo daręs... ir vis dėl to... Buvo net maloniau, kai negirdėdavo po kiekvieno prisilietimo „oi, ak, ai“, merginos mėgdavo persistengti, o tai jam nepatikdavo.
- Žinojau, kad čia ateina gražūs vaikinai... kurių realybėje nelabai sutiksi, o jeigu ir sutiksi, jie... – žaismingai sugriebė bernelį už užpakaliuko, jis nebuvo toks minkštas kaip panelės, bet ir toks buvo puikus, naujas, nepatirtas, tvirtas. – Greičiau įsiveltume į kruvinas kautynes, - šyptelėjo, buvo įsitikinęs, kad ir su šiuo tamsiaplaukiu už šių viešnamio durų susimuštų iki kraujo, nors... ir vienas kitą patvarkyti iki kraujo taipogi galėtų.
Akys buvo užrištos kaklaraiščiu. Tamsu... nors ir nevisiškai. Apsilaižė savo lūpas. Jeigu manė, kad dabar negalės dominuoti, tai šis smarkiai klydo. Prisitraukė arčiau savo brangųjį, pirmąjį klientą ir savo lūpomis palietė jo raumenis, lėtai ėmė kilti aukštyn, karts nuo karto krimstelėdamas į odą.
- O tavo vardas koks...? - tyliai sukuždėjo, atitraukdamas švelnias lūpas.

Uh, Mike veiksmai buvo vulgarūs. Levi turėjo prikąsti lūpą. Buvo nejauku, per ne lyg keista, kad galėtų tiesiog mėgautis. Tačiau dabar žiūrint į jį iš aukšto ir užrištomis akimis buvo kiek lengviau. O ir rankoje žaidė peilis, kurio prieš tai nepasidėjo.
Vaikinui jį liečiant, bučiuojant, Levi tiesiog stovėjo ir mirtinai šaltomis akimis stebėjo, gniauždamas medinę rankeną. Galėtų jį nužudyti. Kol kas nors pastebės, jo čia jau nebus. O kadangi ir nesilanko čia, niekas ir nesuseks. Užtektų vieno dūrio į kaklą, perpjauti arteriją ir šis nukraujuotų. Galimybė tai padaryti jaudino. Šio parsidavėlio, kuris klūpėjo ant kelių ir kabinosi į jį, kaip į gyvybės šaltinį, gyvybė priklausė nuo Levi. Ir kuo labiau jis apie tai galvojo, tuo geriau jautėsi.
Levi visą gyvenimą buvo paklusnus. Tvarkingas. Tikras džentelmenas. Net jo nejudrus ir šaltas veidas visuomet buvo laikomas intelekto ir aukštuomenės simboliu. Kiti jo norėjo, kaip sūnaus, kaip vyro jų dukroms, pranašavo jam lengvą ir kilnų gyvenimą, jis maudydavosi komplimentuose! Bet tai tebuvo spektaklis. Visi jie vaidino, apsimetinėjo kuo nesą ir ta melo skraistė nukrito, kuomet Levi pirmą kartą pamatė negyvą kūną. Kokie jie buvo mirtingi... Jis pamatė grožį ten, kur nebebuvo melo, apsimetinėjimo, kur nebeliko gyvybės ir ryžto plėšytis dėl netikrų titulų. Nuo tos akimirkos jis pasuko šiuo keliu, kuris buvo grįstas smurtu, mirtimi ir kova už nieką daugiau, kaip išlikimą.
Levi pakėlė kairę ranką ir perbraukė per vaikino plaukus. Švelniai, stebėdamas plaukų sruogas slystančias tarp jo pirštų. Su ramia, svajinga išraiška, jis suėmė Mike smakrą ir pasilenkė arčiau jo veido. Dešinė ranka priglaudė vėsų peilio ašmenį prie skruosto. Jo galiuku, nespausdamas, slydo veidu žemyn prie kaklo. Tik vienas miklesnis judesys... Levi spustelėjo geležtę tiesiai po žandikaulio linija ištraukdamas šiek tiek kraujo. Keli lašiukai riedėjo įsitempusiu, raumeningu kaklu, kuris negalėjo pajudėti iš vietos, kadangi vaikinas vis dar tvirtai jį laikė. Širdis pulsavo per visą kūną, skambėjo galvoje. Visas samprotavimas išnyko sekundės bėgyje. Levi pasilenkė, kad liežuviu pajustu tuos kelis kraujo lašus. Šilti ir kartūs...
- Levi, - vos prašnabždėjo išleisdamas karštą atodūsį šalia vaikino ausies. - Levi Ackerman.

Dėl peilio jaudinosi mažiausiai, nemanė, kad šis tamsiaplaukis drįstų jį taip lengvai, be kovos papjauti, tai buvo paprasčiausiai negarbinga, o kovotojams kaip jam garbė, savo ir šeimos buvo viskas. Nežinojo ar tamsus prie širdies laikė tokias vertybes, bet... dauguma miesto gyventojų turėjo būtent tokius moralus, nes nedažnai pasitaikydavo išgirsti, kad kas nors nunuodijo puse baro ar panašiai, visi mirdavo kruvinose kautynėse vienas prieš viena, ar agresyviuose susišaudymuose tarp šeimų.
Nematymas suaštrino Kriso pojūčius, jautė kiekvieną bernelio kruptelėjimą, krustelėjimą, odos įsitempimą ir paties prisilietimą. Jo odos kvapas buvo malonus, kaip ir drabužių... kvepalai sumaišyti su... m... Prakaitu? Jautėsi kaip šunėkas, galvodamas apie ką užuodžia, su mielu noru būtų dabar atsistojęs ir dabar nustūmęs jaunuolį į lovą, nors... jau greičiau skausmingai atsidurtų šis ant grindų, nes nereikia pamiršti, kad dabar partneris buvo aklas kaip kurmis, tik kartais pro siūles pasisekdavo išvysti šviesesnę mikro dėmelę.
Kai pajuto vaikino rankas prie savo plaukų, jau žinojo, kad laukė kai kas skausmingo. Nusišypsojo, norėjo mestelti repliką, bet buvo suimtas už smakro ir... užuodė geležies kvapą, kuris sklido nuo peilio. Pajuto metalo šaltį sau ant veido. Sadistas... Gaila, kad ir pats mėgo tokius žaidimus, ką čia dabar teks daryti... Juk nesėdės kaip prikaltas. Kraujas buvo nulaižytas... ak, juk net nežinojo ar jų kraujo grupė ta pati. Dar vargšelis užsikrės.
- Malonu, - tarstelėjo ir kirto Levi per kojas savo raumeningomis rankomis.
Tikėjosi, kad jo draugužis sėkmingai išsitiesė ant žemės. Kaip liūtas palinko prie jo. Pirštais susirado diržo šaltą sagtį ir atsegė. Išjuosė velniop dirželį, apsivijo aplink ranką. Suėmė kaip botagėlį.
Levi vardas jam buvo girdėtas... Tik neatsiminė kur.

Netikėtas "puolimas" jį išmušė iš vėžių. Levi nustebęs krito ant nugaros, dar spėdamas suminkštinti nusileidimą, bet jau jautė, kaip rausta oda ties alkūnėmis. Automatiškai jis iškėlė rankas sau prieš veidą, gindamasis nuo bet kokio puolimo, bet atakuotas buvo ne jo veidas. Fuck fuck! Levi norėjo čiupti už savo diržo, bet šį jau tvirtai laikė nepažįstamojo rankos. Jeigu Levi tuoj pat neperims situacijos, jam klius iš odinio audinio. Tą sekundę įsitempė visas kūnas, bet vaikinas dar nebuvo pasiruošęs patirti skausmą. Jis mikliai apsivijo kojomis apie Mike, vieną koją permesdamas per liemenį, kiek pasiekė, o kitą užmesdamas per petį. Dėl ūgio skirtumo Levi nebūtų galėjęs parversti vaikino ant šono, tačiau galėjo trumpam imobilizuoti. Kaip įmanoma stipriau Levi trūktelėjo kojas į save, parversdamas vaikiną ant savęs pačio, kad šis bent jau kuriam laikui mestu iš galvos savo sumanymą.
- Nustok, - Levi nepajuto, kaip jo balsas nuskambėjo prašančiai.
Jis vis dar laikė vaikiną tarp savo kojų, bet padėjo peilį į šalį, kol kuris nors iš jų rimčiau nesusižeidė ir nuėmė raištį nuo Mike akių. Visą laiką tvyrojusi įtampą ėmė ėsti iš vidaus ir Levi reikėjo akimirkos ramybės. Dievaži, ką jis mano darantis čia ir dabar... Galvoje viskas persimaišė. Levi užsidengė ranka akis.

Pajutęs kaip svetimos kojos apsivijo aplink jį... Nustebo, bernelis buvo ištroškęs. Buvo pasiruošęs sulaikyti su savo rankomis peilio ašmenis, bet kaip bebūtų nieko panašaus nesulaukė. Valdė situaciją vėl... bet ar kada nors ją valdė kitas? Abejojo, jeigu leidosi truputi apipjaustomas, tai dar nereiškė, kad tapo submissive. Išsišiepė kai vaikino kūnas išsitempė, auka. Nuostabi auka. Skausmas tai pačiam nepatinka... Net ir dabar Kriso skruostas dilgčiojo nuo įpjovimo.
Užvirto ant Levi... pats bernelis taip padarė. Nejaugi norėjo skubinti visą reikalą? Išties... nepaklausė kiek laiko jis turi, galbūt užsuko tik vienam greitam pasitenkinimui ir tiek, o čia dabar jau buvo suplanavęs visos geros valandos linksmybes.
- Dar nepradėjau... – saldžiai pratarė.
Jam patiko girdėti maldaujantį toną, pažaboti gražuoliuką kurio taip geidė. Šviesa... su lyg ta mintimi, šviesa žybtelėjo jam į akis... Kaklaraištis buvo nuimtas ir galėjo išvysti nuostabų reginį esantį po savimi. Tamsiaplaukis gulėjo užsidengęs ranka akis, įsitempęs, rodos, išsigandęs kaip triušelis.
- Žinau, kad tai tavo pirmas kartas... būsiu švelnus, pažadėjo, atsegdamas kelnes ir jas atsmaukdamas, tą padarė ir su savosiomis. – Ar... norėjai, kad tave suriščiau? – buvo malonus, it klaustų ar nori kavos su karamelės sirupu ar be.

Ah, jis jautėsi apgailėtinai. Kur dingo troškiams kovoti, dominuoti, nuplėšti melo kaukę nuo viso pasaulio? Viskas ką galėjo, tai gulėti ir jausti, kaip atsiduoda kažkokiam vaikinui, kuriam net nerūpi su kuo gulėti, kol tik jam moka pinigus. Pirmas kartas... kaip graudžiai tai skambėjo. Nejaugi nėra nieko, kas galėtų šią situaciją paversti nors kiek pakenčiama, geidžiama, ar jis taip ir leisi prievartaujamas?
- Ar turi nors kiek gėdos? - per dantis iškošė, iš paskutinių priešindamasis. - Aš čia tam, kad pildyčiau savo paties fantazijas, o tu, paprastas darbuotojas, elgiesi su klientu, kaip su lėle. Per jėgą guldai, per prievartą imi, tarsi tau net nerūpėtų ar gausi pinigų už tai ar ne. Ar tai yra, ko tu nori?! Ar būtent toks esi iš tiesų?! Negailestingas, grubus, be sąžinės balso... Dievaži, ką tu veiki tokioje vietoje išvis? Jei ieškai, ką terorizuoti, tuomet eik dirbti į bet kurią iš keturių šeimų!
Levi pratrūko. Viskas turėjo būti ne taip. Šis vakaras buvo košmariškas. Kodėl, kaip jis čia pateko? Prašau, kas nors padėkit...

Pala...pala... pala... Čia jis kažką ne taip suprato? Iš akių matėsi, kad Krisas sutriko. Manė, kad moka skaityti ženklus, bet... kas... Nejaugi šitas mielasis apsimetinėja ir žaidžia su juo? Apsimeta auka? Jis juk turi peilį dėl dievo meilės! Ar tai susidūrė su berniuku turinčiu traumą? Tai paaiškintu, kodėl jis dabar.... suglebo kaip blynas ir nebesipriešino... Ėmė net moralus skaityti. Prunkštelėjo ir paslėpė savo veidą jo kakle. Levi galėjo jausti švelnių plaukų kutenimą.
- Klausyk... tu man nepasakei ko nori, maniau... patinka SM, apsimesti medžiotoju ir auka... Juk net peilį čia atsitempei... kraujo paragavai... tu čia dėl šito? – pakeldamas savo galvą įdėmiai į jį pažvelgė, pajudindamas savo ranką apsuptą su diržu. – Aš juk tau daviau keletą minučių apsispręsti ko nori kai įėjome... Tiesiog, pamaniau, kad tau jau atsibodusios merginos kurios iškart atlieka viską kaip nori? Be pasipriešinimo? Su netikromis aimanomis? Maniau norėjai patirti ką nors naują! – šyptelėjo, švelniai perbraukdamas per tamsius plaukus. – Tai pasakyk, kokios tavo fantazijos? – pažvelgė jam į akis savo pilkosiomis. – Juk žinai, kad tavęs klausau... nenorėjau apsimesti statula... tam užtenka ir sekso lėlės...
Jautė bernelio balse neviltį, stebėjosi kaip jis vis dar neverkė. Švelniai pirštų galūnėlėmis braukė per odą it guosdamas.
- Kai mane pagavai su savo puikiomis kojomis, pamaniau, kad nori viską pagreitinti... na suprask... juk... taip įprasta... užsimesti ant savęs vaikiną kai esi pasiruošęs ir nekantrus? – išrietė antakį, minties kertelėje sakė sau, kad tai tebuvo roleplay dalis, bet vaikinukas skambėjo pernelyg įtikinamai.
Šeimos... Jis dirbo... vienoje iš šeimų.
- Kurioje šeimoje tu dirbi, kad jau taip užtikrini?

Levi norėjo susijuokti. Negalėjo patikėti, kad aukos vaidmuo iš tiesų susilaukė dėmesio. Nors tai dar niekad nepavedė, tačiau šis vaikinas atrodė kiek kietesnis riešutėlis. Nesitikėjo, kad iš tiesų suveiks. Mintyse jau buvo pasiruošęs būti suvalgytas, bet rodos niekam šiame pasaulyje nėra įdomu kankinti bejėgio padaro. Dabar šis šviesiaplaukis taip gražiai į jį žiūrėjo ir taip maloniai šnekėjo, jog atrodė, kad visai kitas žmogus pasirodė jo vietoje. Ach, kaip žavu. Veide atsirado nežymi šypsena.
- Pasirodo turi ir kitą asmenybės pusę.
Levi rankomis atsirėmė į grindis ir pasikėlė. Prikišo veidą arčiau vaikino ir pagavo jo lūpas bučiniui.
- Aš nemėgstu būti kankinamas, kaip ir tu. Mes ypatingai nederame.
Atsidusęs vėl atsigulė. Grindys buvo kietos ir nepatogios. Norėjo persikelti ant lovos...
- Man patinka skriausti, bet tik merginas. Vadink tai trauma, jei patinka. Jos gražiai spurda po tvirtais gniaužtais, bet tokie žaidimai yra pavojingi. Tavęs skriausti aš negaliu, - žvelgė tiesiai vaikinui į akis. - Ir nuoširdžiai, baisu, kad nuskriaustas liksiu aš. Žeminantis dalykas, nemanai?
Levi kaži kodėl pajuto norą šiek tiek pasidalinti savo mintimis. Again, jausdamas kad jiedu yra lipdyti iš to paties molio. Jiems buvo lemta vienas kitą suprasti.
- Naujovių aš neieškojau, bet dabar jau būdamas čia galiu pasakyti, kad visai smagu. Aišku, muštynių pradėti irgi nenoriu. Ne už tokias paslaugas čia pridera mokėti.
Jis ištiesė abi rankas link vaikino, kviesdamas arčiau.
- Nepersistenk, gerai? Man dar reikia grįžti į Corsica šeimą. Nenoriu palikti šios vietos sulaužytas. Tik dėl to tave sustabdžiau.

Pasirodo reikėjo su šiuo vaikinu elgtis švelniai, kaip pridera... Eh, na ko gi tikėjosi, juk tai buvo tamsiaplaukio pirmas kartas, niekas nenorėjo būti aršiai paimtas kai jo sėdynė dar nė nebuvo apsipratusi su jausmu. Ah.. net juoktis norėjo, Levi buvo toks mielas, net mergaitę priminė.
Bučinys. Saldus, trumpas bučinys. Kaip galėjo pamiršti apie bučinius? Jie visada įkaitindavo orą, padėdavo susipažinti su viens kito ertme ir pomėgiais.
- Tinkame... Tu su manimi nori pabūti vanile ir tiek... Galime būti abu vienodai aršūs, žinai... Kaip žvėrys, apkandžioti viens kitą it per poravimosi ritualą, - tai taręs, atsitraukė nuo Levi, paėmė jį į rankas ir atsistojo.
Akimis susirado lovą ir nunešė ten savo mieląjį klientą. Jautė su juo keistą ryšį, taip, tamsiaplaukis buvo džiaugsmas jo akims, jo lūpoms... Viskam... Jis buvo jo skonio, naujojo skonio, iki tol... net nebuvo pamanęs, kad atras bernelį kuris taip virpintų visą kūną savo paprasčiausiu... egzistavimu.
Padėjo lengvą kūną ant minkštų patalų. Reikėjo pripažinti, kaip viešnamiui, lova išties puiki, tikėjosi, kažkokios senos antrarūšės su spyruoklėmis, o štai gavo tokią, kuri derėtu ir aukščiausios klasės viešbutyje. Turbūt tik užtaikė paimti gerą kambarį.
- Nemėgsti merginų... m.... Silpnos... Nors ir galiu suprasti... bet jos... nekaitina mano kraujo... kaip tu, pažvelk, visas net virpu, kaip tavęs noriu, - ištiesė savo nežymiai drebantį delną. – Būti nuskriaustam manęs... Nejuokauk, net jeigu taip ir gali atrodyti iš šono... viskas būtų malonu, - susilietė su juo nosimis it užtikrindamas savo žodžius ir tada atsitraukė.
Pasilenkė po lova ir... ištraukė dėžę su įvairiomis priemonėmis. Tai buvo vienintelė logiška vieta, juk jam šeimininkė sakė, kad visur yra visko ko reikia... Štai dabar rausėsi ieškodamas tepalo, kol rado teko ant žemės išrūšiuoti įvairių formų pasitenkinimo žaislų, odinių dirželių, antrankių ir kitokio arsenalo. Į lova grįžo paėmęs tik vieną vienintelę raudoną tubelę. Šyptelėjo, prisiartindamas suglaudė jų lūpas bučiniui.
Corsica... Toje pačioje šeimoje kaip ir jis. Keista, bet apsidžiaugė, juk vadinasi jie gyvename viename dvare, po vienu stogu.
- Parneščiau tave iki pat vartų, nesijaudink, - tyliai pratarė ir, meiliai mirktelėdamas nusileido prie Levi apatinių. Pakštelėjo ten kur turėtų būti jo galūnėlė, o tada... per medžiagą ėmė lėtai ją čiulpti.

Vanilė. Tas žodis skambėjo keistai. Tai reiškė ramų, normalų seksą, ar ne taip? Levi visuomet ir stengėsi tokį turėti, neleisdamas savo vidiniams demonams išlįsti, bet nelaikė to vanile. Labiau jau atsargumo priemone. Tačiau šiam vaikinu vanilė būtent ir reiškė ramią, jausmingą, natūralią sueitį. Keista, bet tuo pačiu ir malonu.
Mike visiškai pakeitė ritmą, būdamas švelnus, neskubėdamas ir užtikrinančiai kalbėdamas. Pernešė ant lovos. Pasidalino bučiniu. Nesinorėjo pripažinti, bet toks jis patiko kur kas labiau. Levi net ėmė laukti tolimesnių veiksmų. Žodžiai apie tai, kaip jis virpa, jo trokšta ir jog pasirūpintu juo iki pat pabaigos jaudino kur kas labiau, nei grubūs veiksmai. Levi iki šiol nenumanė, kad viduje iš tiesų yra gana minkštas ir lengvai paveikiamas "romantikos". Tai labai netiko prie jo įvaizdžio, bet tik šį vakarą jis sau leis pasimėgauti vanile.
Pojūčiai nudiegė visą kūną, vaikinui lūpomis prisilietus prie jo, kad ir per audinį. To vieno pakštelėjimo užteko suprasti, kad Levi vis dėlto laukė to visą vakarą. Mintys iškart nublanko, įsitempė raumenys ir vaikinas giliai įkvėpė. Vokams nusileidus, prasivėrė lūpos ir išėjo gilus atodūsis. Net per apatinius jis jautė, kaip viskas drėksta nuo seilių ir nuo jo paties. Klubai netrukus ėmė trūkčioti, norėdami daugiau.
Levi jau trečią kartą per šį vakarą ištiesė rankas link vaikino, kad pajustu jo plaukus tarp savo delnų. Norėjo kontakto. Negalėjo tiesiog gulėti ir daryti nieko. Privalėjo taipogi liestis. Jis kilstelėjo vaikino galvą nuo savęs, susitikdamas su juo žvilgsniais - Levi veidas buvo šiek tiek paraudęs ir akys prisimerkusios, jis giliai kvėpavo. Stengėsi prisitraukti vaikiną prie savęs, kad galėtų įsisiurbti į lūpas. Jos jau buvo sausos, kaip ir pati burna, ir troško kito asmens.

Būti švelniu su vaikinu buvo keista, visada manė, kad jie linkę į aršius bučinius ir ritualus, bet... Pasirodo klydo, jie buvo tokie pat trapūs ir nedrąsus kaip ir mergaitės. Gal taip ir geriau, bent jau nerizikuos kaip koks maldininkas užmušti savo partnerio jam neatlaikius krūvio... nors, manė, kad Levi būtų kuo puikiausiai viską atlaikęs, vis dėl to kūnas buvo ne ką prasčiau už jo pačio sudėtas.
Atodūsis. Pagaliau išgirdo kažką panašaus į aimaną, tai jaudino. Troško priversti bernelį išleisti daugybe panašių, puikių aimanėlių, kad visi girdėtų jo balsą... Nuostabų balsą! Meiliai krimstelėjo galūnėlę ir net dantimis pagavo apatinių medžiagą... „netyčia“ suplėšė, eh, negalėjo atsisakyti savo medžioklio prigimties.
Nuostabusis klientas atitraukė jo galvą nuo gėrybių ir... O... kokia išraiška, veidelis! Paraudęs, gašlus, daug žadantis ir toks gražus! Pajuto susikaupusias seiles burnoje, jautėsi it žiūrėtų į patį geriausią patiekalą žemėje! Palinko prie jo saldžių lūpų ir sujungė jas su savosiom puikiam alkanam bučiniui. Apkabino mieląjį, rankomis, kaip ir prieš tai lakstė jo kūnų, bet šį kartą nusprendė stabtelti prie dviejų raudonų uogelių esančių ant krūtinės. Su pirštu galūnėlėmis jas judino, nenustodamas bučiuoti Levi.

Išvydęs gundančią Levi miną, vaikinas paskubėjo užimti jo lūpas, palikdamas apatinę dalį tvinkčioti vien nuo gaivaus oro, supančio juodu. Liežuviai pynėsi tarpusavį, dalindamiesi skysčiais iš vienos burnos į kitą. Lūpos drėko ir blizgėjo blausioje šviesoje. Levi jau seniai neturėjo tokio aistringo partnerio. Gera vis gi buvo atsiduoti kažkam, vietoje to, kad kontroliuotų viską pats. Vien tai jau buvo šis tas naujo. Bet ilgai vien bučiniais jie nepratemps. Reikėjo daugiau, daug daugiau.
Levi atsitraukė gaudydamas orą. Akys nuslydo abiejų kūnais žemyn, kur ramybės nedavė veiksmo ištroškusios kūno dalys. Ah, gulėdamas ant nugaros jis negalėjo daug padaryti.
- Prigulk, - gana įsakmiai tarė, apsikeisdamas vietomis su vaikinu. Karūna nuo galvos nenukris, jei pats apsiims šiokia tokia iniciatyva.
Apsižergęs šviesiaplaukio klubus, Levi ištraukė jo draugužį iš po apatinių ir suėmė į vieną delną kartu su savuoju. Prieš pradedant judėti akis užkliuvo už tos raudonos tiubelės. Šiek tiek drėgmės nepamaišys, tad dantimis nuėmęs dangtelį, išspaudė šiek tiek šalto skysčio tiesiai ant judviejų. Šiurpuliukai perbėgo per visą kūną, o su keliomis glamonėmis aukštyn ir žemyn ir kvėpavimas sutriko. Truputį greičiau, truputį stipriau - Levi klubai ėmė judėti patys. Vien tik sėdėti buvo sunku ir jis pasviro į priekį, pasiremdamas laisvąja ranka šalia vaikino galvos. Ah, koks netikėtai malonus vaizdas, tas jo veidas, jaudinantis tik dar labiau...

O jau manė, kad bernelis nebesiims iniciatyvos. Po puikios bučinio sesijos, apsilaižė savo lūpas it paragaudamas mielojo seilių likučių. Reikėjo pripažinti, kad bučiniai buvo aukšto lygio, geresni už bet kokios sutiktos merginos.
Jau norėjo siūlyti, kad šis... pajodinėtų ant jo, bet to sakyti net nereikėjo, pats tamsiaplaukis pareiškė norą apsikeisti pozicijomis. Net suvirpėjo nuo minties, kad bernelio šlaunys trinsis, kad matys jo išriestą kūną visu gražumu. Patenkintas sušvokštė vien nuo minties. Patogiau įsitaisė lovoje, atsiguldamas.
Prisilietimas. Suvirpėjo. Vaikino akys alkanai žibėjo, o apatinė dalis tvinksėjo, tikėjosi jau, kad... bet... Užsimerkė. Uch... tai... buvo gerai, šlapios rankos ir bernelio didybė trynėsi į jo paties, įmantriai trūktelėjimais patenkindamas juos abu. Net nesulaikė savo aimanos, ji išslydo it paukštis iš Kriso lūpų.
- Leisk... sutvark-, - nejučia sunėrė judviejų pirštus ir palinko į priekį.
Šviesiaplaukio smakru nusirito prakaito lašelis, kūnas, rodos, degė, galėjo prisiekti, kad matė garus kylančius nuo jo kūno. Apvertė bernelį ir pražergė puikias šlaunis, kurios buvo liesos, stiprios ir... tokios gundančios. Susiradęs tą patį raudoną buteliuką, užpylė skysčio sau ant pirštų. Leisdamas suprasti, ką tuoj darys, niekur neskubėjo, palaukė net penkias sekundes kol galiausiai ėmė ir, nutraukė su sausąją ranką svetimus apatinius ir su vienu piršteliu įėjo į vaikiną.

Iki šio momento viskas buvo gana pažįstama. Ta aistra, troškimas, kūnus tirpdantis karštis. Nereikėjo apie nieką mąstyti, tik veikti vedamam instinktų. Ant odos jau ėmė spindėti besirenkantis prakaitas ir širdis plakė kaip pašėlusi. Daugiau. Arčiau palaimingos akimirkos. Tik dar truputį.
- Leisk...sutvark- , - tas balsas, nuaidėjęs lyg iš kitos pasaulio, jis sutrikdė ritmą, ištraukė Levi iš zonos priversdamas tarsi atsibusti. Kas? Kas tokio svarbaus gali būti, kad jie negalėtų užbaigti čia ir dabar? Argi nesakė, kad prieš akis visa naktis?
Štai ir vėl jis guli ant nugaros, paliktas vėsiam orui glamonėti jo kūną. Net ir per apsiblaususias akis jis įžiūrėjo vaikiną, jo judesius. Ah, tai štai, kas vyksta. Levi sukando dantis. Tai aišku, kad jie turėjo prieiti ir iki to, bet... Jis dar niekad.. Nuo minties kūną nukrėtė šaltas šiurpas. Negalvok apie tai. Blogiau nebus.
Pajutęs spaudimą tarp kojų jis iškart įsitempė. Delne sugniaužė patalynės kraštą. Jausmas keistas, netgi labai keistas.
- Fuck, - nesusilaikęs iškošė pro dantis. Ranka automatiškai prisidengė veidą. Jautė, kad atrodo vulgariai. Visas nuogas, besileidžiantis liečiamas tokiose vietose, išraudęs ir susijaudinęs. Paprastai taip atrodydavo merginos, kurias jis ruošdavo seksui, bet dabar būdamas jų vietoje, jautėsi kaip niekad apnuogintas. Greičiau. Kad tik jis nustotų spoksoti į mano kūną. Staiga kūną pervėrė elektros šokas, net išriesdamas vaikino nugarą. Levi žioptelėjo gaudydamas orą. Spaudimas pastiprėjo. Pasidarė dar sunkiau tai tverti, bet vaikinas buvo švelnus, kaip ir žadėjo. Visos emocijos pynėsi tarpusavyje, kol jis jautė pirštus judančius jo viduje.

Jautė kaip mielojo kūnas įsitempė vos tik vienas pirštas pateko į vidų. Stebėjo jo išraiškas, bet... veidas buvo uždengtas. Turbūt slėpė savo paraudusius skruostus. Turbūt tai buvo gėdinga. Tą jausmą galėjo suprasti kuo puikiausiai, pats taipogi nenorėtų būti šitaip „darkomas“ , tai žeistų jo išdidumą, garbę, kurios, iš pirmo žvilgsnio, vaikinas tiek daug ir neturėjo, juk įsidarbino čia, kur toks scenarijus nutiks ankščiau ar vėliau... Išleido virpantį atodūsį, nereikėjo galvoti apie niūrias mintis, buvo įsitikinęs, kad berneliui tai patiks, patiks taip pat labai kaip ir merginoms.
Judino pirštą viduje, bandydamas pralaisvinti įėjimą, kad visas aktas nebūtų toks skausmingas, ar išvis, nebūtų jame jokio skausmo. Ištraukė ir dar kartą užsipylė skysčio. Šį kartą įkišo, net du pirštus... Atlikęs tą patį, padidino jų skaičių iki trijų. Tai darydamas guodžiamai bučiavo Levi odą, taip pat sekdamas jo kiekvieną įkvėpimą, virpesį, it stengdamasis įskaityti kuri vieta jam patinka, kuri ne.
Pirštus ištraukė. Bernelis buvo paruoštas, skanus, gražus, sudrėkęs ir... Ištiesė savo nugarą, geriau pažvelgdamas į nuostabųjį kuris gulėjo po juo it koks graikų dievaitis, nuostabių rankų, kojų, veido bruožų, nepaliestas ir nesuterštas vaisius, jokios kitos sėklos. Net šyptelėjo gėrėdamasis.
Padėjo savo galvą jam ant krūtinės. Klausydamasis širdies ritmo, taipogi leisdamas jaunam kūnui atsipalaiduoti, šiek tiek atsigauti, tačiau toks poilsis truko neilgai. Pripratęs prie Levi širdies dūžių, pakėlė savo galvą, sugriebė už liemens ir įėjo į tamsiaplaukį su savo stangria didybę, kuri kone jau laukė nesulaukė, kada galės pasisvečiuoti bernelio viduje. Aimana. Kaip buvo malonu, jausti save jo viduje, taip išsiilgtam, karštam viduje! Grynu gryniausia palaima.
~
Apturėjo nuostabią naktį.... Glamones, bučinius ir žinoma, pačią sueitį. Nusėjo vaikino kūną bučinių žymėmis it sakydamas „tu dabar mano, tik mano“, ir išties... troško, kad Levi priklausytu tik jam. Tokią stiprią emociją kam nors, jautė pirmą kartą, nei su viena mergina nebuvo taip nutikę, kad po vienos nakties, jos geistų dar ir dar... Ah...
Per miegus šypsojosi, apkabinęs šiltą kūną, padėjęs galvą ant tamsiaplaukio krūtinės, naudodamasis šia it pagalve. Negalėjo įsivaizduoti, kad žmogaus kūnas gali būti toks patogus... Mmm... Nežinojo kiek laiko miegojo, tris valandas, ar penkias... bet pakilti iš miego neketino... tik ne tol... kol nepajus, kaip mylimasai ima po truputi atsibusti.

Pasipriešinti darėsi vis sunkiau. Levi skendo jį plaunančiose pojūčiuose, prarasdamas visą gėdos ir moralės jausmą. Buvo gera ir tai viskas, kas šiuo metu jam rūpėjo. Gera su juo.
Glamonės įsibėgėjo ir perėjo į seksą. Tai buvo pirmas kartas, bet Levi jo nesigailėjo. Tą naktį jis aimanavo, kaip pigi kekšė.
~
Vaikinas pramerkė akis. Kambaryje vis dar tvyrojo prietema. Kiek valandų? Už lango buvo tamsu... vadinasi dar ne rytas. Gerai. Levi pasimuistė, bet kaži kas sunkaus buvo užgulęs jo krūtinę. Palenkęs galvą pamatė savo sugulovą saldžiai miegantį, besinaudojantį juo kaip pagalve.
Visi prisiminimai apie vakarą prieš tai buvo blankūs, it sapnuoti. Ar tai tikrai patyrė jis, o ne kažkas kitas? Sunku patikėti, jog Levi galėjo nusileisti iki tokio lygio, kad pirktų seksą su kitu vyru. Tačiau kūnas gulintis šalia buvo toks ramus ir šiltas. Beveik savas. Levi brūkštelėjo pirštais per vaikino plaukus, prisilietė prie šio peties, švelniai nukeliavo ranka žemyn - jis buvo tikras.
Uh, atsibusk pagaliau. Tau ne vieta čia. Kelkis ir eik. Per daug sureikšmini seksą viešnamyje, sveikas protas skambėjo varpais, žadindamas Levi iš rožinio pasaulio. Nustojęs glostyti šviesiaplaukį, Levi kaip įmanoma atsargiau išslydo iš jo glėbio ir atsisėdo ant lovos krašto. Jautė, kaip tvinkčioja apatinė dalis ir visa nugara. Atsistoti būtų buvę neįmanoma...
- Pats kaltas, - sau tyliai sumurmėjo, sunkiai kildamas iš lovos, kad tik nepertemptų raumenų. Kaip niekad dabar jam reikėjo prisidegti cigaretę, tad sėdėti ir ilsėtis prabangos neturėjo.
Nusliūkinęs iki savo daiktų susikrapštė cigaretę ir užsirūkė. Traukdamas dūmą prišliaužė ir prie lango. Į kambarį įsisuko gryno oro gūsis. Pasidarė iškart lengviau tiek kūnui, tiek ir ant dūšios. Nakties gaiva maloniai glamonėjo nuogą kūną, vėsindama visas vietas, kurios buvo pažymėtos aistringos sueities.

Plaukų glostymą jautė it per sapną. Švelnius mielojo pirštus, kurie lietė šviesias sruogas. Galėjo suprasti dėl ko katėms taip patinka būti glostomoms... Nebūtų prieštaravęs, jeigu jie abu dabar būtų taip prabuvę dar valandą... bet tamsiaplaukis nusprendė išsibudinti. Nepatenkintas pramerkė savo akis, netekęs minkštosios pagalvės ir jau artimu tapusio, kūno šilumos.
Pasuko savo galvą į jį... Stebėjo pilkomis akimis kaip vaikinas sunkiai atsikelia ir nuliūkuriuoja prie drabužių, o vėliau nušliaužia... Juk galėjo čia pasilikti, gulėti lovoje kol pagerės, bet ir pats abejojo, ar atsidūręs jo vietoje norėtų gulėti ir nė nebandyti pramankštinti raumenų.
Maistas... vanduo... Ko galėtų gauti savo nuostabiajam svečiui? Ar geriau parnešti jį į namus? Ten pat gyveno, tad galėjo padaryti tai be didesnio vargo. Lėtai sumirksėdamas, nusižiovavo ir atsisėdo lovoje. Sugraibė po kambarį išmėtytus savo drabužius – apatinius, kelnes, kojines, ir juos apsivilko. Megztinio nebuvo... turbūt voliojosi kur nors pirmame aukšte.
Nuslinko prie lango, kur rūkė Levi. Jis atrodė... gražiai, mėnulio šviesa apšvietė jo veidą ir dūmus... Plaukai buvo juodi kaip naktis, bet neklusnios sruogos žėrėjo kaip paukščių tako gijos. Nė nepajuto kaip atsiklaupė ir apsivijo mylimojo liemenį. Buvo dar šiek tiek apsimiegojęs, bet kambario šaltis jį po truputi budino.
- Parnešti namo...? Man ten pat... – tyliai pratarė, it stengdamasis ko nors neprižadinti.

Levi girdėjo, kad vaikinas taip pat atsibudo ir atsikėlė, tačiau nekreipė dėmesio. Šiuo metu jo žvilgsnis buvo prikaustytas prie mėnesienos apšviestų debesų, kurie lėtai ritosi per naktinį dangų. Plaučiuose maišėsi pilkšvi dūmai, suteikdami pilnumo jausmą. Pučiant juos lauk, rodėsi, kad pati siela smilko pro lūpas. Tik raudonas cigaretės galiukas žibėjo, it gyvas, nakties tamsoje. Levi mėgavosi rūkyti vien dėl šių akimirkų, kuomet laikas sustodavo ir tik smilkstantis tabakas egzistavo tą minutę.
Netikėtai jo liemenį apsivijo svetimos rankos. Levi pasuko galvą, kad pažvelgtų į klūpintį vaikiną. Kodėl jis toks meilus? Kaip katinas trinasi apie kojas...
- Ačiū, aš pats paeisiu.
Vaikinas tikrai nesiruošė būti nešamas, net jei būtų klubus susilaužęs. Tik ne šio šviesiaplaukio šalimais. Ir ką reiškia "man ten pat"?
- Kiek už naktį? - visiškai atsainiai paklausė, pasitraukdamas nuo gerbėjo. Cigaretė iškeliavo pro langą ir Levi nukėblino apsirengti. Kad užsidėtų kelnes teko prisėsti ir jas mautis lėtai bei atsargiai. Idealiai funkcionuoti negalės dar gerą parą. Lyg ir susirinkęs visas manatkes, Levi išsitraukė šlamančių.