Tabaco kiosk

Spoiler:

Maža patalpėlė, kur telpa tik vienas žmogus. Prekiaujama cigaretėmis ir šiokia tokia informacija.

Savininkė - Joel Raveau

Visai neskubėdamas nežymiai besidairydamas ėjo gatvele. Būtu praėjęs tabakinę, jei ne pats kvapas. Stabtelėjęs priėjo prie langelio.

Langelyje iš karto pasirodė senyvos moteriškaitės veidas. Moteris šiuo metu neturėjo kuo užsiimti, todėl rankomis per alkūnes pasirėmė į staliuką. Ji netarė nei vieno žodžio ir tik stebėjo jaunuolį.

Mikoto išvydęs moteriškę irgi netaręs nė žodžio, be išraiškos spoksojo į ją. Gal ir ši bus viena iš tų gerųjų ir gaus cigarečių nemokamai.

Kadangi senučiukė Joel neturėjo šiuo metu jokio užsiėmimo, neatitraukdama žvilgsnio spoksojo į vaikiną priešais. Ją buvo apėmęs tingulys, todėl tiesiog laukė kol vaikinukas pasisakys ko nori, o pati nesiruošė spelioti jo minčių.

Po ilgos tylos pauzės, Mikoto caktelėjo liežuviu. Deja ši neatrodė, kaip rytinė bandelių močiutė. Žvilgsnį nukreipė už jos esantį turinį.
-Po kiek cigaretės?

Joel tyngiai nusižiovavo po to kai vaikinas atitraukė žvilgnį.
-po baksą.
Išvebleno ji ir pati žvilgtelėjo per petį į lentynas.
-plonos ir mėtinės - po du. Jas mažai kas perka ir šiaip sunkiau gauti... nebent viso bloko nori. Tada tau galiu pasiūlyti šitų...
Moteriškė pasikrapsčiusi po prekystaliu pro langelį iškišo pigiai atrodančių cigarečių pakelių bloką.
-..šitą atiduočiau už penkis

Ramiai nužiūrėjo senolės pasiūlymus. Tačiau ištartos kainos vis primindavo, kad kišenėj vėjai. Dar dvejojo, bet buvo viena aišku... Nežymiai atsiduso, išsitraukė piniginę ir iš jos penkis baksus, padavė senolėi. 
-Šitą man ir duok.

Senutės Joel akys nušvito ir jos veide pasirodė dantyta šypsena. Paėmusi pinigus iš jaunuolio, ištiesė jam bloką cigarečių.
-Skanaus...
Kaip tik su tais žodžiais Mikoto buvo nustumtas į šoną raudonplaukės merginos.

-Baa-chan, šiandien pietų ateisi?
Ji tik akimirką žvilgtelėjo į tą ką nustūmė ir tada kiek ilgėliau stabtelėjo nužvelgdama vaikino kūną.

Pasiėmęs cigaretes, jau slėpė visą bloką striukės užantyje. Pajutęs, kad artėja nenustygstanti energiją, žengė žingsnį į šoną, tokiu atveju atsiejo tik švelniu susilietimu pečiais. Merginai atsisukus, jau Mikoto dantyse rūko cigaretė. Pažiūrėjo į ją iš aukšto ir ramiai tarė išpūsdamas dūmus 
-Atsargiau, dar kam nors nusuksi sprandą...

-Haaaai
Mergina pasitaisė kepurę, žiūrėdama į Mikoto. Jos veide švietė plati šypsena. Matomai gerai diena prasidėjo. Ji vėl nusisuko į senyvą moterį.
-Baa-chan... man skubiai reikia tvirtų vyr..ų..
Po paskutinio žodžio Constansija grįžo žvilgsniu prie vaikino.
-Gali padėti susitampyti dėžes?
Nedvejodama tiesiai išsakė savo kėslus.

Po merginos atsakymo sukišo rankas į kišenes, ir jau sukosi eiti savo keliais, kol mergina, neužklausė Mikoto. Atsisukęs ištiesė jai delną, ramiai žiūrėdamas į ją. Tikrai nežadėjo, padėti, už dyką, tuo labiau vargti...

Constance atsilošė po vaikino gesto ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.
-Pirma darbai, po to atlygis
Perkreipė lūpas, vaidindama pasipiktinusią. Kažkaip mergina nesusimąstė, kad reikės jam sumokėti. Juk iš išvaizdos atrodė, kad vaikinas neturi ką veikti, o prasimankštinti būtų pati ta proga. Plius dėžės jam nebūtų tokios sunkios kaip pačiai Constance.

Paslėpė ranką kišenėje. Nežinojo ar galima mergina pasitikėti, bet jei ką, žinojo savo būdų. Linktelėjo galvą ir laukė, kol mergina baigs kalbėtis su senole.

Gavusi pritarimą Constance patenkinta suplojo rankomis. Dar kartą priminė senolei Joel, kad ateitų pas ją pietų ir pasitaisiusi kepurę, be pašalinių kėslų, įsikabino Mikoto į parankę ir nusitempė prie savo parduotuvės.