Main street

Kadangi dėžė nebuvo iš standartinių, teko pasukti pagrindine gatve, nes nebūtu tilpęs pro siauras gatveles. Ar nenorėjo papildomų problemų.

Keli šešėliai slinko Mikoto išpaskos kol vaikinas neišėjo į pagrindinę gatvę. Tada persekiotojai atsitraukė, pabijoję viešumos.
Niekas nesikabino prie Mikoto ir niekam nerūpėjo vaikinas su didele dėže rankose. Visi miestėnai turėjo pakankamai savų rūpesčių.

Niekur neužkliūdamas nuėjo savo kėliais. Dar sugebėjo užsitraukti cigaretę.

Išėjęs iš savo pagrindinio štabo, netrukus užsiropštė ant stogų ir pradėjo jais keliauti link Neutral teritorijos. Jo manymu taip lengviau išvengs susidūrimų su nemalonumais. Pasiekęs savo tikslą, nusiropštė ant žemės ir patraukė pagrindinės gatvės link. Nežinojo, kur būtų galėjęs gauti maisto, tai tiesiog eidamas dairėsi. O dantyse jau rūko cigaretė.

Ankstyvą rytą miesto pagrindinės gatvės buvo tuščios. Nesimatė žmonių, o prekybiniai kioskeliai dar tik atsidarinėjo. Barai ir parduotuvės po naktinio šurmulio dar "miegojo".

Atsisedo ant kelkrascio ir uzverte galva i dangu. Sugurge Mikoto pilvas. Butu stebuklas jei pasirodytu Konno su savo maistu.

Nepertoliausiai nuo tos vietos kur Mikoto prisėdo, atsidarė žaliuzės, dengusios visą pirmą aukštą vieno įėjimo. Tada ant ratukų išlindo didelis vėžimas, o iš jo sklido žviežių bandelių kvapas. Paskui tą vežimą išlindo mažutė senutė. Ji viską pastatė prie įėjimo, pro kur išėjo., ir atidengė vežimą, pakeldama vieno šono dangtį. Iš jo turėjo išsilankstyti kažkas panašaus į stogelį, tačiau neaukštai moteriškei vis nesisekė stogelio užtvritinti, kad jis laikytųsi ir vėl neužsidarytų.

Užuodęs bandeles, Mikoto iškart nosimi pagavo iš kur visa tai sklinda. Išvydęs, kad močiutė vargsta, netrukus pakilo nuo kelkraščio. Už poros žingsnių, jau ir buvo už jos. Ir perėmęs iš jos visa darbą, greitai viska sutvarkė. Dar nenuleido akių, nuo aparatūros, norėdamas įsitikinti ar viskas užsifiksavo ir neužgrius senučiukės.

Sena moteriškaitė net aiktelėjo, kada pajuto kaip iš jos rankų pasitraukė vežymėlio stogas. Tik tada suvokė, kad už jo nugaros stovi aukštas vaikinas. Ji išlindo pro šoną ir patenkinta nužiūrėjo baigtą darbą. Pati sau linktelėjo ir paplojo jaunuoliui per nugarą.
-Dėkui, vaikeli. Kaip gerai kai dar yra gerų žmonių.
Ji šypsodamasi atrinko dvi bandeles su mėsos įdaru. Jas šiltas dar suviniojo į popierių ir atkišo vaikinui.
-Geras darbas turi būti atlygintas. Vaišinkis, vaikeli. Pati dariau
Patenkinta savimi močiutė žvelgė Mikoto į akis.
Tuo tarpu gatvėje atsidarinėjo vis daugiau parduotuvėlių, kioskelių ar pasirodė prekybiniai vežymėliai. Daugėjo ir žmonių. Miestas budo naujai dienai.

Atsisukęs į senolę išvydo atkištas bandeles. Be muisčiojimosi pasiėmė jas į rankas ir netrukus pradėjo valgyti.

Sena moteris nusišypsojo, išvydusi vaikiną taip skaniai valgantį jos keptas bandeles.
-Jei norėsi, vaikuti, galiu duoti ir daugiau. O gal galiu su tavimi susitarti ir kiekvieną rytą man padėsi?

Bevalgydamas pažvelgė į močiutę.
-Negaliu atsakyti, kad būsiu čia kiekviena ryta.

Sena moterėlė kiek liūdnai nusišypsojo, tačiau ta šypsena buvo šilta ir draugiškai maloni.
-Nieko tokio, vaikeli, bet jei kada pasitaikys, tai bus labai malonu

Tyliai valgė, nieko neatsakydamas močiutei. Atrodė kad daugiau stebėjo aplinka ir kas vyksta gatvėse. Suvalgė bandeles ir pajudėjo iš vietos.
-Laikykis močiut....
Susikišęs rankas į kišenes nuėjo daugiau apsidairyti.

Pagrindinė miesto gatvė dar tik budinosi naujai dienai. Tik prekeiviai jau buvo pasiruošę savo prekes iškišti reikliam klientui, kurių nebuvo daug. Keletas praeivių, atpažinę Mikoto, kreivai nužvelgė vaikiną, su mintimis "ką veikia twilight'as pagrindinėje gatvėje?" tačiau niekas prie jo nelindo ir greitai apie jį pamiršdavo.

Ramiu žingsniu Mikoto vaikščiojo pagrindine gatve. Rūkydamas cigaretę, nežymiai žvalgėsi po aplinka. Laisvą ranką laikė kišenėje.

Konno neatstojo nuo vaikino. Ji ėjo šalia. Kadangi Mikoto nežinia kokiomis mintimis buvo užsiėmęs, mergina pati sau leido paliesti jo naują kataną.

-Atsargiai!
Konno buvo stumtelta į šoną, o Mikoto gavo pliaukštelėjimą per pakaušį.
Greitu žingsniu porelę pralenkė Gina ir Ginger. Paskui jų ėjo dar pora Paulklee guildo narių, kurie krizendami pabaksnojo alkūne Mikoto į šoną.

Ignoruodamas savo guildiečių elgesį išpūtė dūmus. Bet nežymiai juos nusekė.

Visa Guildo kompanija keliavo "Bastard" link.

Išėjusi iš daktaro Theo klinikos Maya nebeturėjo jokių planų. Grįžti pas bosą dar nesinorėjo. Mergina mąstė apie pramogas, tačiau kol kas beeinant niekas neužkliuvo ir nekilo jokių genialių idėjų.

Konno užsisvajojo. Po to buvo nustumta į šoną, dar vėliau sutiko pažystamą ir persimetė su ja keliais žodžiais. Trumpai sakant, mergina atsiskyrė nuo draugų ir nežinia kur nuėjo. Tik likusi viena, ji apsidairė, trūktelėjo pečiais pati sau ir patraukė tiesiai nosies tiesumu.
Netrukus jos akiratyje atsidūrė kažkur matyta baltaplaukė mergina, o po kelių mirksnių grįžo prisiminimai kur ji ją matė. Tada Makoto buvo ištempta lauk taip ir neužbaigusi savo reikalų. O jų neužbaigė būtent dėl šitos merginos.
Konno sustojo mąstydama ar jai trauktis į skersgatvius ir nesusitikti kaktomušom su ja, ar geriau čia ir dabar išsiaiškinti nebaigtus reikalus. Nors tiesiogiai jų reikalai nebuvo susiję viena su kita, o tik susikirto bendri interesai.

Neskubėdama ir besidairydama kažko įdomesnio Maya netrukus pastebėjo matytą merginos veidą artėjantį jos link. Beeidama mergina mąstė ar turėtų ją užkalbinti, ar tiesiog praignoruoti ir prasilenkti. Tačiau antras variantas buvo neįdomus. Tuo pačiu buvo smalsu, kokių reikalų ši mergina galėjo turėti su Corsicos parankiniais. Taip pat ji puikiai prisiminė ir kaip kažkas bare priskyrė ją prie Monroe. Kokio velnio Monroe galėtų turėti reikalų su Corsica? Taip sau bemąstant pagaliau atėjo ir apsisprendimo momentas. Merginos buvo beveik beprasilenkiančios ir Maya sustojo. Jos žvilgsnis buvo nutaikytas tiesiai į Konno, o veide pasirodė šelmiška šypsenėlė.
-Nesitikėjau tavęs pamatyti vėl po to kai tavo draugas ištempė tave iš "Pussy". Atrodo taip ir liksi nesutvarkiusi savo "reikalų".
Mayos tonas skambėjo šiek tiek pašaipiai.

Sustojus merginai prieš merginą, Konno pagaliau turėjo galimybę nužvelgti jos bruožus. Ta pašaipi šypsenėlė pilnai priminė Corsicas, todėl Monroe šeimos narę privertė nežymiai krūptelėti. Ji paskubomis žvilgsniu persimetė prie akių ir tvirtai jį laikė, nepamiršdama ir pati nusišypsoti. Konno nelabai žinojo ko tikėtis iš kitos mafijos šeimos, bet bent tarp savųjų kolegų jei pasitaikydavo, kad nukrypdavo šneka, tai visada anie nebuvo minimi geruoju.
-Liksiu nesutvarkiusi..?
Perklausė baltaplaukės paskutinius žodžius tuo pačiu mąstydama, ką ji turėjo galvoje taip sakydama. Ir netrukus Makoto suvokė jų prasmę.
-Tu tą šiknių uždėjai? Nieko sau! Ot gerai.
Nusijuokusi suplojo rankomis. Vis tiek pačiai būtų reikėję atsikratyti tuo netikusiu žmogumi, o čia Corsica pati atsikratė savojo nario. Visai gera žinia, kuri pralinksmino merginą.
-Net nežinau... gal turėčiau tau atsidėkoti? sakau didelį ačiū, kad paguldei savo žmogų
Monroe žengė žingsnį atgal, mat merginos stovėjo per arti viena kitos, ir teatrališkai nusilenkė, rankos mostu vos nešluodama grindinio.