Casino "Jacks & Queens"

Vyras tik žiopčiojo ir springo. Prispaustas jis negalėjo nusivalyti kraujų.
Guiver paridentas kauliukas sustojo 5 sienele į viršų.

Sulaukęs pirmo rezultato, Guiver ramiai paėmė kauliuką ir vėl rideno.
-Penki.. Sėkmė nusisuko nuo tavęs.
Su kita ranka užpuolikas pagriebė sukčiaus plaukus ir pakėlė galvą. Bent jau kad nespringtų.

-ko .. tau.. reikia?
Kažkiek sugebėjęs atgauti kvapą vyras bandė susigaudyti į kokį dalyką pakliuvo. Kauliukas vėl išrideno 5-ketą.

-O, deja, aš laimėjau.
Truputi atlaisvinęs vieną priešininko ranką, bent jau tiek kad išlįstų delnas. Kai jau galėjo pasiekti, Guiver pagriebė vieną vidurinį pirštą ir vėl užspaudė ranką su keliu.
-Seniau, nusikaltėliai dažnai prarasdavo savo įrankius. Jei būdavai melagis, netekdavai liežuvio, vagis-rankos. 
Su paskutiniais žodžiais, Guiver stipriai suspaudė pirštą ir staigiai palenkė į šoną, su visa sukaupta jėga.

Pirštas lūžo su garsiu trakštelėjimu, o po to sekė kurtinantis staugimas.
-Ko tau reikia? Per mažai pinigų? Gerai.. du tūkstančiai
Kiek apsiraminęs sukčiautojas bandė išsisukti iš jam nepalankios situacijos. Nors jį užpuolusio vaikino žodžiuose buvo galima išskaityti už ką vyras susilaukė tokios dalios, bet jis dar stengėsi pakreipti įvykius kita linkme. Jam tik reikėjo apsimesti nekaltu žmogumi, kas iki šiol gerai sekėsi.

-Keturi liko. 
Guiver griebė už kito piršto ir lygiai taip pat palenkė.
-Liko trys. Kiek šiandien laimėjai? Gal tau išeis nusipirkti likusius tris. 
Su nekalta šypsena pasakė vaikinas. Paprastai jis mėgdavo taip daryti, pamatyti tikrąjį priešininko veidą. Senas posakis vis sukosi galvoje: "Gyvenk su žmogumi keturiasdešimt metų. Miegok, valgyk ir bendrauk su juo kasdien. Tada pririšk jį virš ugnikalnio ir tik tada jį pažinsi.". Tačiau šis žmogus atrodė nuobodžiai. Tikriausiai užteks kelių pirštų kaip pamokai.

Ir vėl skersgatvyje nuaidėjo staugimas, bet niekas į jį nekreipė dėmesio.
-Gerai! Gerai! Trys tūkstančiai!
Išrėkė kartu su skausmu sukčiavęs vyras. Pinigų gaila, bet savas kailis daug brangesnis. Ką gali žinoti kas šaus tam užpuolikui į galvą, kada baigsis jo pirštai. Be to ir skausmas nepakeliamas. O vėliau bus galima jį nusičiupti ir atsiskaityti už visas nuoskaudas.

Guiver pagriebė sekantį pirštą ir nusišypsojo.
-Kur tie pinigai? Tikiuosi ant savęs turi.
Su laisva ranka pradėjo ieškoti po kišenes kažką vertingo.

-Aš jų tiek aišku neturiu su savim!
Supanikavo vyras. Išėjo susitarti dėl savo sveikatos, tačiau netikėtai greitai viskas pakrypo baisia linkme ir grėsė sandoriui nutrūkti.
-Bet yra žetonai, kuriuos išgryninęs gal ir daugiau gausi
Nusprendė sukčius atsisakyti šiandienos laimikio. O jo kišenėse buvo tik aptrinta odinė piniginė ir keletas saldainių popierėlių.

Guiver sulaužė dar vieną pirštą ir atsistojo nuo priešininko.
-Žetonai ne tokie įdomus kaip gryni.
Vaikinas nusipurtė dulkes nuo kelnių, apsidairė ar neišsitepė rūbų.
-Jei dar kartą pagaus tave sukčiaujant, nebeleis man tavęs pasigailėti.
Su tais žodžiais, paliko savo auką ir įėjo į vidų. Priartėjęs prie sukčiaus stalo, Guiver susirado laisvą apsauginį. Parodė jam laisvus žetonus, kuriuos kazino galėjo pasiimti sau, ir nukeliavo atgal prie savo stalo.

Vyras liko staugti su sulaužytais pirštais skersgatvyje, apsauginis dėkingai linktelėjo Guiver dėl žetonų. Tuo pačiu buvo pasirūpinta ir nuskriaustuoju sukčiu.
Vaikinui atsisėdus į savo seną vietą, krupjė nežymiai šyptelėjo.
-Jūsų statymai, ponai
Šiuo metu prie stalo jau sėdėjo trys vyrai be Guiver.

Guiver atsakė silpnu šyptelėjimu ir pastūmė žetoną. Instinktyviai bandė paimti bokalą alaus, bet ranka nieko nepajuto. Truputėli pasigailėjo, kad išpylė puse bokalo. Neturėdamas kuo užsiimti, kol dalina kortas, šviesiaplaukis nužiūrėjo savo stalo bendražygius.

Ankstesnio Guiver kompanjono prie stalo nebebuvo, už tai dabar sėdėjo trys vyrai. Visi vaikinui iš dešinės. Arčiausiai Guiver sėdintis buvo panašiausias į kasdienį šios įstaigos lankytoją. Gal anksčiau jis turėjo darbą, bet šiuo metu senokai nekeisti rūbai rodė, kad jį ir šeima palikusi. Kitas buvo jaunesnis vaikinas, tačiau vyresnis už Guiver. Maždaug 30 metų tikėdamasis, kad iš pradžių išmoks žaisti nuo mažų statymų, o vėliau pralobs iš gerų žaidimų.
Toliausiai nuo Guiver sėdėjo tamsaus gymio vaikinas. Jis kažką pa nosėje murmėjo ir nekantriai pastoviai barbeno pirštu į stalą.

Retai prie Guiver susirinkdavo tiek daug žmonių. Dažniausiai sėdėjo vienas arba dviese ir stumdavo laiką. Niekas prie šito stalo neišlošia, bet per dieną, gali prarasti gan daug. Du pirmi, buvo nieko ypatingi, bet paskutinis nedavė jam ramybės. Pats nežinojo kodėl, bet viena akimi nuolat stebėjo tamsiaodį.

Gal tiesiog Guiver tiek ilgai ir dažnai nesėdėdavo prie šio stalo, kad galėtų būti užtikrintas, jog čia niekas beveik neprisėda.
Toliausiai nuo jo sėdintis vyras ir toliau barbeno pirštu į stalą. Jautėsi jo nekantrumas ir kas kartą imdamas kortas vis surinkdavo per didelį akių skaičių.
Vienu metu netikėtai pasisekė Guiver. Jis laimėjo rato statimą, todėl tamsaus gymio vyras net pasilenkė ant stalo, kad per kaimynus pamatytų "lucky bastard" ir apdovanojo jį žudančiu, primerktų akių žvilgsniu.

Laimėjimas atėjo su nuostaba. Guiver kiek nustebusiai žiūrėjo į iškritusias kortas, bet greit suvaidino šypsena.  Tiek, kiek laimėjo, jam nerūpėjo, bet kažkokią laimė reikėjo suvaidinti, nes visi to tikėjosi. 
Žvilgsniais susikirtę priešingose stalo pusėse sėdintys vyrukai, nuramino Guiver. Jei jis taip nervuojas dėl žaidimo, reiškia neturi didelių rūpesčių. Tikriausiai turi financinių problemų ir tikisi viską atsilošt. 
Guiver nužiūrėjo praeinančią padavėją ir nugriebė alaus bokalą nuo padėklo.
-Ačiū.- mirktelėjo vaikinas.

Padavėja, nuo kurios padėklo buvo nuvogtas alaus bokalas, stabtelėjo.
-Šitas skirtas ne tau. Atnešiu kitą
Ji suraukė antakius ir pirštu parodė į bokale plaukiojančią degtinės taurelę.

Guiver nenustojo šypsotis, tik greitai užsivertė bokalą.
-Man labai reikėjo, atsiprašau..
Su žaisminga šypsena pasiūlė merginai atsiimt nugertą bokalą, nors ir netikėjo, kad jo dar prireiks.

-Vieną dieną tu už tai atsiimsi
Pyktelėjo, tačiau netrukus nusišypsojo. Kogero nei viena casino darbuotoja negalėtų ilgai pykti ant Guiver. Mergina nuėjo, palikdama gėrimą

Guiver vėl gurkštelėjo alų ir tęsė žaidimą.
-Sunku būti tokiu populiariu. 
Bandymas atkreipti dėmesį į save ir kiek pralinksminti stalo kolegas. Visi buvo kiek per daug tylūs.

Prie pigaus stalo žmonės nesėda atsipalaidavę ir norėdami pabendrauti. Kiekvienas Guiver stalo kolega turėjo savo tikslų, siekių ir ambicijų, todėl mažiausiai norėjosi megzti naujas nereikalingas pažintis.
-Na, man šiandien užteks
Tingiai atsikėlė nuo kėdės artimiausias Guiver kaimynas, kurio paskutinį žetoną pasiemė krupjė. Vyras susikišo rankas į kišenes ir išėjo iš kazino. Likę vyrai nekreipė dėmesio nei į Guiver, nei į išeinantį žmogų.

Guiver pakėlė ranką, lyg atsisveikindamas su išeinančiu. Iškart pasislinko prie sekančio pašnekovo ir užmetė ranką per petį.
-Na, papasakok apie save, kol dar tyla nesudraskė mūsų.
Šypsena veide, ranka nepilnu svoriu numesta, akys nutaikytos į jaunuolį.

Netikėtai užkluptas Guiver'io, vaikinas atsilošė išsigandusiomis akimis žvelgdamas į jį. Dar pasistengė ir jo rankos atsikratyti.
-Čia ne pažinčių klubas ir aš ne tos pakraipos. Sorry.
Trumpai ir rimtai atsakė, paslapčiomis nukreipdamas akis į savo turimas kortas.

-Baik gi, pažintys daugiau vertos nei pinigai, kuriuos bandai laimėti. Be pažinčių nieko nepasieksi.
Nenuleido, nei šypsenos nei rankos.
-Aš Guiver, kaip man tave vadinti.

Vaikinas sužvairavo į Guiver.
-Gražiuoju sakau: patrauk ranką
Aiškiai matėsi, kad vaikinas nelinkęs į naujas pažintis, o prilipęs pašnekovas jį net erzino.