Pagrindinis holas

First topic message reminder :



Vos įėjus į pastatą patenkama į erdvų holą. Tiesa, erdvė vizualiai sumažėje dėl visada ten besitrinančių twilight'ų. Užduotys, misijos ir svarbūs reikalai dažniausiai aptariami čia.

Kol vyrai aiškinosi reikalus, pasisuko į Luną. Aišku Monroe nėra ta šeima, kuri nesusitvarkytų. Tuo labiau be jų dviejų, bet vis tiek kažkoks neramumas kirbėjo viduje. Nemokėjo ji skaityti merginos minčių, tačiau vien iš jos akių buvo galima išskaityti viską.
-Nori namo?
Pasiteiravo Lunos užsitikrinimui ar taip supranta.

Luna žiūrėjo apie ką kalba twilightai ir stebėjo vaikino elgesį, žinojo, kad vyrų kompanija tikrai juo nepatikės, todėl ji tik atsiduso, mat jau numanė, kad šis vaikinukas bus lavonas. Tačiau jos mintis greit pertraukė Konno, kuri uždavė jai klausimą, kuris ją kamavo prieš kelias sekundes. Mergina energingai linktelėjo, mat Monroe šeima buvo antri pagal svarbumą jos gyvenime žmonės. Mergina žiūrėdama į Konno dar užmetė klausiamą žvilgsnį į Mikoto, tarsi klausdama ar šis nepyks ir  ar susitvarkys.

Staiga kambarį užliejo ryški, akinanti šviesa. Iki tiek kad suskaudo ir visi prarado sąmonę.
Mikoto, Luna ir Konno grįžta į "Bastard" bardelį.
[ toliau rašom čia ]

Nors kiemo situacija aiškiai rodė, kad menki įvykiai Guild'e jau kuris laikas pasibaigę, tačiau Kyoko prieš įeinant vidun vis tiek stabtelėjo ir pasiklausė ar už durų nesigirdėjo jokių didesnių garsų. Aklai įžengti į kovos lauką būtų labai neprotinga. Ypač šiuo metu kai mergina atvyko su rimtu tikslu. Ji čia buvo ne savo malonumui. Galbūt nuo jos veiksmų priklausys vaikų namuose likusių dviejų merginų gyvybės. Neišgirdusi nieko įtartino, Kyoko pravėrė duris ir drąsiai užėjo į vidų. Viduje apsidairė tikėdamasi sutikti ką nors ir guild'o narių, su kuo galėtų pakalbėti.

Patalpa skendėjo tyloje. Paprastai pilnas ir gyvas holas, dabar buvo tamsus ir vienišas.
Tačiau vos merginai užėjus, prie jos priėjo vienas twilightas, matomai visą laiką stovėjęs prie durų.
-Laba diena. Labai atsiprašau, bet šiuo metu negalime priimti užsakymų
Jis akivaizdžiai nužiūrėjo merginą nuo galvos iki kojų ir atgal. Akys tarsi skenavo ar pasirodęs žmogus neturi sužeidimų, o kad prieš jį stovėjo normalas, nekilo net abejonių.
Patalpos tolumoje laidiniu telefonu šnekėjo dar vienas twilightas, bei prie jo, pasirėmęs į stalą ir kažką anam aiškinantis stovėjo dar vienas, iš pažiūros daug matęs vyras. Jam per nosi ėjo platus randas, o vietoj kojos turėjo protezą.

Spoiler:

Įėjusi vidun Kyoko akimis nuskanavo aplinką ir joje buvusius asmenis iki smulkiausių detalių. Ką jie veikė, kokia poza sėdėjo ar stovėjo, veido išraiškos, žvilgsniai, sudėjimas, apranga.. Pastebėjo ir pašnekovo žvilgsnį, kuris taip pat tyrinėjo ją. Ant krūtinės kabantys dog tag'ai indikavo, kad šis vyras buvo twilightas, ko jai ir reikėjo. Praignoravusi jo žodžius apie užsakymų nepriėmimą, mergina prakalbo.
-Miestą užpuolusi gauja yra pasislėpusi vaikų namuose. Vaikai ir auklės - įkaitai. Šiuo metu situaciją stebi Konno su savo nebyle drauge, bet nežinia kiek laiko jos išbus nepastebėtos priešų. Tai yra bendra keturių šeimų problema, o jeigu vaikų namai iš tikrųjų jų būstinė, su twilightų jėga galėtume prieš juos laimėti ir sustabdyti chaosą mieste.
Ilgaplaukė ėjo iš karto prie reikalo. Negalėjo gaišti laiko žinodama, kad keblioje situacijoje paliko dvi merginas. Kad ir kaip bebūtų, Konno ir Luna vienos tikrai neatsilaikytų prieš jėgą, kuri šitaip suniokojo Ergastulum ir išvedė keturias šeimas bei policiją iš rikiuotės.

Besiklausant merginos, ją pasitikusio vyro veidas keitėsi iš nuostabos, o po jos kalbos, jis veidu pasisuko į toliau patalpoje buvusius twilightus.
-Ei, Hausen! Ateik, tau patiks tai ką išgirsi. Tikiuos pasakei tiesą.
Paskutinis jo sakinys buvo jau skirtas viešniai, kol Hausen - vyras su dirbtine koja - atsistūmęs nuo stalo, atėjo prie jų.
-Kas yra?
Pasiteiravo jis savo kolegos, sukryžiuodamas rankas ant krūtinės. Jis taip pat nužvelgė merginą, tik kiek mažiau akivaizdžiai ir naglai. Kažkur ji vyrui pasirodė matyta, tačiau negalėjo atsiminti kur.
-Ji sako, kad užpuolikai slepiasi Monroe vaikų namuose.
Paaiškino durininkas ir Hausen žvilgsnis įsmigo į merginą.
-Jo? Iš kur pas tave tokia informacija? Ir kas tu?
Vyras su dirbtine koja neleido sau aklai pasitikėti nepažįstamąją. Tuo labiau, kad jutosi, jog šiuo metu jis atsakingas už likusius pastate twilightus ir visą tvarką.

Kyoko nežymiai atsiduso. Ji suprato vyrų skeptiškus žvilgsnius. Nenuostabu, kai mieste dėjosi tokie dalykai. Ilgaplaukė pakėlė akis į pašnekovų grupę ir gan pakiliu tonu prisistatė.
-Watanabe Kyoko. Esu iš Cristiano.
Padariusi trumpą pauzę leido Hausen prisiminti, kur šis buvo ją matęs. Tuo metu jos skvarbus žvilgsnis tyrinėjo twilightų veidus. Po minutėlės pratęsė kalbą.
-Cristiano dingo po sprogimo "Bastard". Aiškinausi situaciją ir bandžiau juos surasti. Iš vieno Monroe šeimos nario išgirdau, jog jie taip pat buvo užpulti. Jis paminėjo, kad tik iš vaikų namų neišgirdo naujienų. Nuvykau ten patikrinti situacijos ir susitikau Konno bei kitą merginą, kuri nekalba. Pati prieš tai apžiūrėjau dalį pastato patalpų. Bet nieko jose neradau. Pasak merginų, visi vaikai ir auklėtojos buvo uždaryti pagrindiniame kambaryje. Visi atrodė išsigandę ir rodė į kito kambario duris. Ten turi slėptis miestą užpuolusi grupuotė.
Kyoko padarė dar vieną neilgą pertraukėlę leisdama pašnekovams "suvirškinti" naujai gautą informaciją. Tada pridėjo paskutinį komentarą.
-Bet kuriuo atveju jos ten liko dviese stebėti situacijos. Tačiau be pastiprinimo nieko daryti negali. Aš atėjau pas jus tiesiai iš ten prašyti pagalbos.

-Cristiano?
Abiejų twilight'ų, buvusių prie Kyoko, antakiai kiek išsirietė iš nuostabos. Dabar ir Hausen prisiminė, kur galėjo matyti merginą. Tolimesnis pasakojimas dar labiau sukrėtė vyrą. -Kaip taip galima slapstytis už vaikų..
Jis tyliai sau murmėjo, jau galvodamas kaip pasielgti.
-Bet Monroe irgi geri. Tik paskutiniu momentu susirūpino.
Hausen nepatenkintas pakraipė galvą. Tuoj po to šūktelėjo vaikinui prie telefono, kad kuo skubiau skambintų į Monroe dvarą, nes ten turėjo eiti Gina. Būtinai kuo skubiau turi jai pranešti apie vaikų namų situaciją ir tegul siunčia pagalbą.
-Negalime daugiau tempti laiko nei kad yra užvilkinta. Eime.
Jis galvos mostu pamojo savo kolegai "durininkui" ir praleidę Kyoko į priekį, išėjo.

Kyoko buvo pripratusi prie nuostabos apimtų twilightų žvilgsnių kai ji prisistatė kaip Cristiano šeimos narė. Ji visiškai nesistebėjo, jog daug kas to nežinojo apart tų, kurie palaikė artimiausius ryšius. Juk ilgaplaukė nebuvo kovotoja, tad ir nebuvo siunčiama malšinti kiekvienos grėsmės mieste. Jos darbai buvo už kadro: informacijos rinkimas, strategijos kūrimas ir panašiai. Nors mergina ir mokėjo apsiginti, tačiau ne prieš tokio kalibro priešininkus kaip twilightai.
Ilgaplaukės akys nusekė Hausen kai šis pasisuko į kolegą ir liepė jam paskambinti Monroe. Geras sprendimas. Kyoko kurį laiką mąstė, jog reikėtų pas juos apsilankyti ir informuoti apie situaciją, bet dabar pačiai laiko švaistyti nereikės. Vyrams pajudėjus, pajudėjo ir mergina. Praėjo pro duris pirma, mat buvo praleista džentelmeniškai besielgiančių twilightų. Kartu jie išskubėjo į vaikų namus Monroe zonoje.