Old warehouse

Sena gamykla ir jos sandeliai.

Du smūgiai rankomis per orą, aukštas spyris koja, koja greit grįžta į tvirtą poziciją ant žemės padedant kūnui išlaikyti idealią lygsvarą. Dar keli staigūs smūgiai rankomis ir iš alkūnės. Staiga tiesi ranka delnu į priekį leidžiasi žemės link, kūnas svyra kartu. Lengvo pasispyrimo dėka ranka išlaiko persisveriantį kūną iki kol šis atsidūria kitoje pusėje. Kojos tvirtai pasiekia žemę. Judesiai tikslūs ir grakštūs. Aplink tvyro energija, kurią ne kiekvienas sugebėtų pajusti. Kardas stovi atremtas į seno tuščio pastato sieną. Staigūs judesiai skrosdami orą leidžią tylius garsus. Merginos plaukai sklaido į atitinkamas puses sekdami kūno veiksmus. Pro sudužusius langus matosi ryški pilnatis tamsiame giedrame danguje. Dar keli manevrai ir Maya sustojo. Nematė prasmės nusivalyti prakaito, grįžusi palįs po dušu. Ji kiekvieną naktį ateidavo į būtent šią vietą treniruotėms. Viena. Tai buvo įaugę į jos dienos rutiną. Kaip įprotis. O ši vieta buvo vienintelė, į kurią niekas nekiša nosies ir galima pabūti vienam.

[FIRST POST, WHOOOO!~]

Ši naktis buvo kitokia nei įprasta Mayai. Šį kartą tarp durų laukė stambus, pagyvenęs, griežtų veido bruožų vyras. Tai buvo pats Uranos, Corsica šeimos dabartinis vadas, prižiūrėtojas ir globėjas. Jis nesikišo į merginos mankštą. Neturėjo kur skubėti, todėl ramiai stovėjo pasirėmęs lazda į žemę ir ant jos sudėjęs abi rankas.

Vos pajutusi gyvą personą netoliese, Maya staigiai sustojo ir atsisuko į tą pusę, kurioje pajautė gyvybę. Mergina neslėpė savo nuostabos pamačiusi patį familijos vadą, tačiau ir neparodė kažkokio susijaudinimo. Juk nepadarė kažkokio nusikaltimo. Šyptelėjusi baltaplaukė žengė kelis žingsnius vyro link, bet sustojo dar geru atstumu nuo jo.
-Kuo nusipelniau tokios garbės sulaukti pačio Uranos Corsica apsireiškimo?
Mergina šypsojosi ir iš to buvo galima aiškiai išskaityti jos begalinį susijaudinimą. Maya buvo įsitikinusi, kad gaus svarbų darbelį, todėl tiesiog nenustygo vietoje. Juk paprastai vadas pasiūstų pavaldinį, kad perduotų žinią arba pakviestų privačiam pokalbiui. Bet ši situacija vertė manyti, kad vyksta kažkas labai slapto ir rimto.

Vyras ramiai stovėjo priešais Maya. Iš jo veido išraiškos nebuvo įmanoma perskaityti jokios emocijos.
-Visų pirma... noriu, kad savo kardo viešumoje nerodytum.
Uranos žemas balsas lėtai užtvindė visą patalpą.
-Nueik šianakt pažiūrėt į viešnamį. Reikia paauklėti kelis gaidžius. Mūsų.
Susakęs keletą sakinių vyras apsisuko ir nekreipdamas į merginą dėmesio nuėjo. Jis tyčia "mūsų" išskyrė, kad mergina suprastų ką ir kur turi padaryti ir kad jai suteikiama veiksmų laisvė.

Vadui išėjus Maya dar trumpą laiką pabuvo apleistame name. Ji neskubėjo išeiti po vyro. Mergina neskubėdama priėjo prie savo kardo, kuris buvo vis dar atremtas į sieną, pasiėmė jį ir išpėdino iš apleistos vietos. Pravėrusi savo buveinės duris Maya pirmiausia nusimetė drabužius ir palindo po dušu. Juk visa suprakaitavusi neis tvarkyti reikalų. Nusipraususi ir persirengusi švariais drabužiais bei užsidėjusi savo ilgą aptemptą paltą šviesiaplaukė priėjo prie savo ilgo kardo. Susiradusi po ranka papuolusį skarmalą, apvyniojo kardą bei virve aprišo jo abu galus ne tik, kad medžiaga laikytusi uždengdama ginklą, bet kad galėtų jį nešiotis užsikabinusi ant nugaros. Pasiruošusi Maya išėjo vykdyti užduoties.

[Sorry, kad viską sukišau į vieną postą, bet neradau kur susikurti savo kambario xD]

Visada skendintys tyloje ir vienumoje seni gamyklos pastatai šiandien buvo pripildyti triukšmo. Turbūt visos Ergastulum miesto policijos pajėgos buvo susiųstos į šią vietą. Automobiliai stovėjo netvarkingai susigrūdę. Aidėjo jų sirenos. O prie automobilių glaudėsi aukštesnio rango pareigūnai. Keletas jų atsišaudė, keletas kažką šūkavo į racijas ir karštai aiškino.
Bet pagrindinė kova vyko ne prie įėjimo. Daug daugiau šūvių, sumaišties, irančio pastato girdėjosi pagrindinio sandėlio viduje.