"Bastard"

First topic message reminder :

Spoiler:

Bardelis "Bastard" visų mėgstamas net kaip ir naktinis klubas. Nors yra neutralioje teritorijoje, tačiau priklauso Cristiano šeimai.
Čia galima dažnai sutikti Cristiano šeimos "galvą"
Loretta Cristiano Amodio

Pirmame aukšte veikia naktinis klubas, kur barmenams padeda savininkės apsauginiai


visada skamba maloni, gyva muzika

For fun:

Luna jau norėjo smogti vaikinui su grandine, bet šį jau pasiguldė Mikoto, kuris kaip visada rodė labai stiprią jėgą. Bet staiga prie jų priėjo Konno, kuri atrodė, tokia susinervinusi ir nepatenkinta. Luna sutrikus žiūrėjo į Konno, kai ši timptelėjo ją. Kai staiga, mergina pasakė pažiūrėti merginą, Luna prisimerkė, nes nesuprato, kokią sužeistą merginą, čia tokių nebuvo. Bet staiga Luna apsisuko ir pamatė, kraupų vaizdą - į Corsica merginą įsmeigtą peilį. Luna net nedvejojusi pribėgo prie merginos ir atsitūpė prie jos. Išsitraukus blonknotą greit parašė:
"Dabar tau labai skaudės, bet būk gera - pakentėk." Luna parodė blonknotą ir supratusi, kad mergina perskaitė, atsiduso ir pirmiausia nuplėšė savo marškinių šoną. Ji liko tik su puse marškinėlių. Tada apsidairė aplinkui ir pamatė šalia stovintį rudaplaukį. Greit pačiupusi blonknotą parašė:
"Nubėk į baro apačią ir rask degtinės, jei ką žiūrėk ir sandėlyje pasiimk kartu ką nors, reikia skubiai" Luna žiūrėjo prašančiomis akimis.

Kruvinasis vyras į jį žiūrėjo. Net kreipėsi. Brolį. Pakreipė galvą. Raudonplaukis kuris grasino mirusiai sielai buvo twilight.... Matėsi iš tago. Mmm... Vis dėl to Krisui buvo įdomu dėl ko ši visa sumaištis kilo ir kodėl turėtų išgelbėti šį nenaudėlį kuris turbūt vienaip ar kitaip mirs nesulaukęs ryto šviesos.
Lėtai priėjo prie vargano kūno ir atsitūpė šalia. Kaip katinas pasuko galvą į šoną, žvelgė į jį susidomėjęs. Kone norėjo bakstelti pirštu.
- Kodėl tave muša? – pirmas filosofinis klausimas išslydo jam iš lūpų, o tada pakėlė akis į raudonplaukį. – Ir vėl dvi religijos susikirto? Prarasti kūną būtų bereikšmiška nemanai? Žmogaus kūnas turi daug privalumų... Ne vien tik supūti ir būti užkastam, - ištarė, išties, niekada nepribaigtų iki galo savo priešininkų, juk taip iššvaistytų kuo puikiausią kiautą, būsimą tarną.

- Ah. Persistengiau, - lyg norėdamas tekštėlt sau per kaktą prabilo Yuto pamatęs kaip vyrukas į kurį spyrė tiesiog parkrito ant žemės negyvas. Netrukus į trečią aukštą atklydo nepažįstama siela, tačiau dar nebuvo aišku ar šis asmuo yra priešas. Po vaikino klausimo "ir vėl dvi religijos susikirto?" buvo galima suprasti, kad šis turbūt neturi jokių ryšių su šioje patalpoje esančiais priešais. Bent jau Yuto taip atrodė. Šiek tiek paspoksojęs į esamą situaciją patalpoje Yuto vėl atsisuko į šalia jo kraujuojančią merginą bei į kitą raudonplaukę, kuri ištraukė peilį iš sužeistosios. Raudonplaukė atrodė buvo nebylė arba kurčioji mat tiek su sužeistąją, tiek su Yuto bandė susišnekėti rašydama į blonknotą. Perskaitęs jos prašymą vaikinas palinksėjo galva ir nuskuodė ties laiptais žemyn į apačią. Nusileidęs į sandelį Yuto pradėjo žvalgytis degtinės butelio. Ir štai. Bemat už akių vienas ir užkliuvo. Pamatęs butelį staigiai jį čiupo, tada dar apsidairė mėgindamas atrasti kažko naudingo, tačiau nieko daugiau neradęs parbėgo atgal į trečią aukštą. Eidamas link Lunos butelį atsuko ir ištiesęs ranką jį padavė

Nors Lunai atrodė, jog Maya suprato, kas buvo parašyta ant to popierėlio pasivaidenusio jai virš galvos, tačiau baltaplaukė tuo metu tiesiog bandė įžiūrėti kas ten iš vis buvo. Akyse liejosi ir vis mirguliavo. Tamsa ir šviesa nevaldomai kaitaliojosi akyse ir buvo sunku suvokti kas vyksta aplink. Kūną jau buvo apėmęs šioks toks paralyžius, mat žaizda krūtinėje buvo didelė. Kraujas liejosi laisvai, kvėpuoti buvo sunku, kūnas nejudėjo. Luna staiga ištraukė peilį ir Maya suklykė nesavu balsu. Visi buvę koridoriuje ir net vienu aukštu žemiau turėjo tai girdėti. Kūnas patyrė didelį šoką, o sąmonę išlaikyti taip pat buvo labai sunku. Merginos akys pamažu ėmė merktis.

Konno uždėjus ranką, žvilgtelėjo į ją, bet katanos ašmenų nenuleido. Išgirdęs priešininko kalbą jau žengė į priekį, kad užbaigtu šį teatreliškumą, bet pasimaišė, nematytas vaikinas. Todėl sustojo, dar negalėdamas spresti ar jis priešas. Bet iš jo kalbos jautė, kad priklauso vienai iš šeimų. Nenuleisdamas savo ginybos,  atsisuko į Konno
-Kas toliau? 
Akies krašteliu stebėjo, kas vyksta su kitais, bet tai jo nekasė. Ir mirštantį oponenta paliko smalsiam prašalaičiui.

Kartu su Mikoto žvilgtelėjo į naują vaikiną ir kaip jis tyrinėjo kitą vaikiną. Šiurpas ėjo pagaugais nuo jo kalbų, todėl nejučia suspaudė Mikoto ranką, kurią vis dar užsimiršusi laikė. Staiga pasigirdo kurtinantis balsas ir Konno atsisuko į Maya. Situacija negerėjo nors jie ir nugalėjo tuos stiprius vaikinus. Bet jie nieko naujo neišsiaiškino. 
Mikoto klausimas grąžino merginą iš apmąstymų. 
-vis dar noriu pažiūrėti kokia situacija namuose
Pakėlė žvilgsnį į Mikoto akis prašydama paramos. Dar planavo pasigriebti ir Luną, nes nenorėjo jos vienos palikti su nepažįstamais. 
-Gui..Guiver, taip? 
Kreipėsi į tyliausią vaikiną. Atrodo jie su Maya buvo Corsicos ir geri pažystami, tai turėtų pasirūpinti savo kolege. 
-reikia Maya kuo skubiau nunešti pas dr. Theo. O mes nubėgsim pažiūrėti kas vyksta pas Monroe.
Akimirkai sustingo, nes išsidavė iš kur ji, bet numojo į tai ranka. Šiuo metu ne tai turėtų rupėti. 
-galime susitikti po to kur... 
Susimąstė kur čia galėtų būti neutraliausia vieta. 
-prie Connie ginklų?
Dabar peržvelgė visus, laukdama ką jie pasakys.

[ištraukėt peilį be jokios priežiūros? Nu jūs šaunuoliai xD Mayai po kiekvieno jos posto -1Hp]

Chriso užkalbintas vaikinas pakreipė apsiblaususias akis į jį. Nors buvo ant mirties slenksčio, jam dar užteko jėgų nusistebėti šalia jo pritūpusio vaikino kalba.
-Duok šautuvą..
Vos pasitraukus Mikoto nuo jų, vaikinas suvebleno. Tada garsiai ir gana šlykščiai nusijuokė, užsikosėjo ir mirė.

Vaikinui buvo per daug čia vykusio mėšlo, tad plačiai pravėrė duris ir išėjo.

Mirė. Tas vyras mirė. Net neatsakęs į jokius klausimus. Sužaibavo akimis. Kaip jis drįso numirti nepasakęs nė vieno įdomaus žodelio? Kokia erzinanti gyvasties forma!
- Ką darysite su visais mirusiųjų kūnais? – paklausė, balsas buvo akivaizdžiai suirzęs.
Persimetė negyvą kūną per petį, pajuto kaip visi mirusiojo skysčiai pasileido, netrukus ir vėl numetė ant žemės kūną. Na jau ne. Šitaip nieko nebus. Jau ir taip išsipurvino.
- Gal yra čia koks nors karutis ar kas panašaus? Kūnus vis vien reikės išvalyti, ar ketinate išeiti iš čia neapsivalę? – paklausė, nužvelgdamas susirinkusiuosius, vieni buvo labiau aplamdyti kiti mažiau. – Žinoma galiu visus lavonus priglausti pas save, bet man reikės vienos kitos pagalbos rankos, - pasirąžė, dar ir kaklą pasikasė.

[nepastebėjau, kad rašytu kažkas apie ištraukimą, bet vaidinsiu, kad mačiau, nes taip įdomiau :) ]

Vykstant kovai Guiver tik stebėjo ir jam nekėlė jokių emocijų. Nužiūrėjo ir vaikiną kuris ką tik atėjo. Na ir keistas sapnas. Labiausiai išryškėjo momentas, kai Maya nukrito ant nugaros su peiliu iškištu ant krutinės. Smulkus atodusis paliko vaikino burną.
-Sakiau, kad beviltiška.
Tyliai išmurmėjo vaikinas. Akimis stebėjo ir kitus dalyvius, kol pats truputėli prisiartino. Laikas nesikartoja, bet vistiek norėjosi įsitikinti, kad mergina dar gyva. Tuo momentu išgirdo riksmą ir pamatė veiksmą. Akys išsiplėtė ir jis dar labiau išbalo, jei tai buvo įmanoma. Guiver pamiršo, kad tai sapnas, matė tik iš Mayos bėgantį kraują. Greitu mostu nustūmė Luna nuo aukos.
-Tu gal visai durna?!- užrėkė visu savo vyrišku balsu, stengdamas nepereiti į spiegimą.
Greitai nusimovė savo maikę ir atėmė marškinėlių atplėšimą iš Lunos. Skarmalo gabaliuką įspaudė ant krutinės, kad kraują nors kažkiek sutaupytų. Savo maikę perplėšė įstrižai, kad liktų ilgas skarmalo gabalas. Truputėli pakėlė Mayos nugarą ir pakišo po apačia savo maikę taip, kad galėtų užrišti ant žaizdos. Praignoravo vaikino butelį, nes nematė tikslo pilti į atvirą žaizdą, jis nebuvo daktaras. Guiver išgirdo paminėjimą daktaro, bet nieko neatsakė, tik pakėlė mergina kaip princesę iš pasakų. Taip pakėlė, nes nežinojo kaip geriau išlaikant ją veidu į viršų. Jis sunkiai bet tolygiai pradėjo greitu žingsniu eiti link pirmo aukšto.

Paaiškinimo nesulaukė, nei jokio pasisveikino. Nieko keisto, juk visi buvo apsipylę krauju ir savomis problemomis. Norėjo jau klausti ar čia kas nors gyvena, bet nepaklausė, nes čia viešnamis ir jame niekas negyvena, bent jau nebe, nes sušaudyti buvo darbuotojai ir savininkas, ar bent jau darė tokią prielaidą, atsižvelgdamas į kūnų gausą pirmame aukšte.
Kadangi jau buvo trečiame aukšte nusprendė kūnų nesitempti pas save, o padaryti šį namą savo naująją rezidencija. Vis dėl to atrenovuotas būtų didelis ir gražus, galėtų net kambarius nuomoti. Tad nieko nelaukdamas ėmė traukti vyro lavoną iki lango, tada šiek tiek pakėlė ir išmetė pro atvirą langą į kiemą. Tada akimis permetęs kambarį išvydo dar kelis lavonus, ir juos išmetė pro langą.
Nė prakaito neišmušė, tai buvo menkniekis su statybų darbų kurį dirbdavo beveik kiekvieną dieną. Šiandien buvo išeiginė, bet atrodo, vis vien teks tampyti kilogramus. Įtempė savo raumenis ir nusileido į antrą aukštą.
Du mirę vyrai ir dvi moteris, iš veido, matyt kai buvo gyvos, gražios buvo ir patrauklios, bet dabar, jos priminė lėles. Pirmiau ėmėsi vyrų, išmetė juos pro langą kaip ir su trečio aukšto kūnais, kad padarė. Apačioje, prie gatvės jau kaupėsi šiokia tokia nemenka krūvelė. Šyptelėjo, šiandien sutvarkys šį namelį.
Nusileidęs į pirmą aukštą, bandė suskaičiuoti lavonus. Jų buvo maždaug trisdešimt, o gal mažiau ar daugiau. Pernelyg nesikuklindamas, net į veidus nežiūrėdamas, nešė juos laukan į tą pačią krūvą, kurioje gulėjo kiti. Išnešė visus kūnus per gerą valandą, nukaitęs ir pavargęs. Pasiliko tik tris, gražesnių mergelių kūnus, su jais šiek tiek paeksperimentuos, galbūt iškamšas pasidarys ar ką panašaus.
Grįžęs į vidų... Pirmas aukštas atrodė visai padoriai, be kūnų, tik purvinas ir apdegęs dėl skerdynių ir sprogimo. Priėjęs prie baro, tarp visokiausių šiukšlių, rado besivartantį vandens buteliuką. Atsuko. Naujas. Pauodė. Vanduo. Atsigėrė ir ėmė atgal lipti į trečią aukštą.
Atsisėdo ant sofos, ar kokio kito baldo. Gėrė vandenį. Nusprendė pasidaryti pertraukėlę.

Netrukus vyriškis, kuris visą laiką spoksojo ir nieko nedarė perėmė raudonplaukės darbą. Atrodė jis sužeistą merginą pažinojo. Vyrukas ją labai gerai sutvarstė, nebereikėjo nė atnešto degtinės butelio. Bet butelys jau buvo atsuktas. "Nejau be reikalo nešiau?" - pagalvojo žiūrėdamas kaip vyriškis pakelia sužeistąja. Kiek pažiūrėjęs į butelį nusprendė atsigerti. Nurijęs kelis didelius gurkšnius Yuto kaipmat pažvalėjo. Nelabai apsispręsdamas ką daryti toliau Yuto atsisuko ir šiek tiek paspoksojo į vaikiną, kuris čiauškėjo kažką apie lavonus, o netrukus ir pradėjo mėtyt kūnus pro langą."Keistuolis" - pagalvojo ir nieko nesakė. Lavonų mėtymas pro langus jo netraukė. Nusprendęs palaukti ir pažiūrėti kaip esama situacija išsiritulios toliau vaikinas gurkšnojo degtinę ir visus stebėjo.

[[Kaip šaunu ne savo noru ištraukti peilį :D Bet okey tebunie, kad ištraukiau]]

Lunai netikėtai, ištraukus peilį ir net nesulaukus kol rudaplaukis paduos butelį, mergina sužviegė nesavu balsu. Aišku Luna to negirdėjo, tačiau matė iš jos išraiškos, merginai pradėjus spurdėti, Luna stengėsi uždengti jos žaizdą, su ką tik degtine suvilgyta skiaute. Bet jai sutrukdė Guiver, merginos draugas, kuris grubiai nustūmė Luną į šoną. Ją nustūmus, Luna piktai pažiūrėjo į vaikiną, tačiau šis jau puikiai tvarkėsi su mergina. Šiam pakėlus sužeistąją, Luna atsistojo ant kojų, jis be žodžių patraukė į pirmą aukštą. Luna lengviau atsiduso, nes žinojo, kad ją neša pas Teo ir tyliai meldėsi, kad iki ten mergina išgyventų.
Vaikinui su sužeistąja palikus patalpą, Luna apsisuko į Konno, greit nuo žemės pagriebusi savo užrašų knygute, parašė ir pakišo jai po nosim:
"Kažkas turi keliauti su tuo vaikinuku ir padėti, jei netikėtai Teo būtų irgi užpultas. IR taip pat pasiaiškinti dėl visų šitų besikartojančių dalykų, kad ištirtų" Luna žiūrėjo į Konno laukdama palaikymo jos įdėjai.

Mikoto nepatiko lankytis nesavo teritorijoje, žinojo, kad ten laukia vien vargas, tačiau neatsisakė Konno pasiūlymui.
-Aišku.
Išsitraukė cigaretę ir netrukus ją prisidegęs užsitraukė. Dar užkliuvo keistas prašalaičio elgesys, bet viska praleido pro išpūstus dūmus. Ne jo reikalas, mažiau kištis.
Lunai priėjus prie Konno, Mikoto patraukė laiptų link ir taip čia sugaišo bereikalingai. Pirmiausiai praleido vaikiną su pusgyvia mergina ant rankų, o vėliau pats neskubėdamas leidosi žemyn.

Tiek daug veiksmo vyko ir rodos vis labiau visi rėmėsi į jos sprendimus. Nužvelgė keistą vaikiną, kurio dar nebuvo mačiusi. Jis kažkodėl mėtė lavonus pro langus, bet prie kitų nesikabinėjo, todėl netrukus nebekreipė dėmesio į jį. Mikoto sutiko eiti kartu, Guiver išsinešė Maya... viskas tvarkoj, todėl atėmė iš Yuto butelį degtinės ir užsivertusi jį atsigėrė gerą gurkšnį. Nudegino viską, bet gal to ir reikėjo. Nusipurčiusi grąžino degtinę vaikinui ir perskaitė Lunos atkištą raštelį.
-Right..
Pritariamai linktelėjo.
-Tu,  - kreipėsi į Yuto, - eini su anais pas Theo ir pasirūpini, kad viskas vyktų sklandžiai. O mes varom namo.
Paėmė Luną už rankos ir nusitempė paskui Mikoto. Tas twilight greitai vaikšto, todėl teko stengtis, nepamesti jo iš akių. Pasirinko siųsti Yuto pas Theo, nes, nors ir kažkiek bendravo su ana porele, bet Corsica niekada nepasitikės. Vaikinas jei ką sugebės apsiginti, o Lunos nenorėjo paleisti vienos su jais.

"Eeei! Čia mano degtinė!" - mintyse užpavydėjo Yuto kai iš jo rankų buvo atimtas butelis, tačiau tai buvo suprantama. Po tokios situacijos kas nenorėtų atsigerti degtinės. Atgavęs butelį vaikinas dar kartą atsigėrė, o tada išklausė merginos paliepimo. Na, jokių kitų reikalų neturėjo, o ir šiaip buvo įdomu kas nutiks tai leisgyvei merginai, kurią išsinešę. Nusekdamas paskui Guiver, į pirmą aukštą, vaikinukas prabilo:
- Viena iš merginų liepė eiti su tavimi. Dėl visą ko, jei Theo užpultų.
Yuto nėjo vienodu tempu kaip šalia jo nešantis merginą vyrukas. Ėjo šiek tiek lėčiau, tačiau beveik kartu su Guiver. 
- Beje, neprisistačiau. Aš Yuto. Kaip vadinti tave?

PUFF

APRIL FOOL

[Taip jau išėjo, kad ant evento užsidėjo atrakcija
Nežinau ką sumąstysit ir kaip reaguosit... ir kažkaip nenoriu kaprizų...
bet būtų smagu, kad visą Balandį pražaistume susikeitę xD
Kad jau nusisvaigau, tai nusisvaikt iki galo ]

Vieną akimirką vaikinas ėjo pirmam aukšte su Guiver, kitą - atsirado prie laiptų. Šiek tiek stabtelėjo nesuprasdamas kas įvyko. Pažvelgė žemyn. Drabužiai - kiti, rankose - cigaretė, o dar ir su savimi turėjo kataną. "Kažkas čia ne taip..." - susimąstė. Vilkėti rūbai priminė jam patalpoje buvusio rūkorio aprangą. Nusprendęs patikrinti išsirovė iš galvos mažą plaukelį. Jis buvo raudonas. Yuto jau buvo aišku - vaikinas pateko į Mikoto kūną. Tačiau tai jo net nebenustebino. Pirmą - tarsi iš niekur atsirado sprogimo įkarštyje, paskui įgavo super galių, o dabar jau ir kūnais su kitais apsikeitė, atrodė tarsi kažkas su Yuto žaistų. Užtraukęs cigaretę ir ramiai išpūtęs dūmą vaikinas nusprendė įsijausti į kito žmogaus vaidmenį. Atsisuko į Luną ir Konno. Nutaisė labai rimtą veidą ir prabilo it kačiukas:
- Nya~

Priėjus laiptus, iškart aptemo akyse, o atsimerkus išvydo ir pajuto, kad savo rankose laiko kruvina mergina. Nesuprato, kas čia dedasi, bet merginos nepaleido iš rankų.
-Kas čia dedasi?
Per petį atsisukęs išvydo savo judanti kūną. Nieko daugiau nemastęs, su visu našta užlipo atgal. Iškėlęs koją spyrė savo kūnui į nugarą.
-Ką darai su mano kūnų? Kas per dublikatas?
Mikoto retai išvesi iš kantrybes, o čia per daug susidėjo ir nebuvo daug laiko galvoti, nes ant jo rankų jau mirinėjo žmogus.

Neužilgo pajuto gerą spyrį nugaron. Vaikinas nuo šitokio smūgio palipo net keliais laipteliais į viršų bei vos iš rankų neišmetė cigaretės. Greit atsisuko atgal, kad pažiūrėt kas čia toks spyrė. Tai buvo vaikinas, kuris nešė sužeistąją merginą. Bent jau taip manė, kol šis nedavė suprast, kad ištikrųjų žmogus dabar esantis Guiver kūne yra tikrasis Mikoto. Pasirodo Yuto ne vienintelis, kuris apsikeitė kūnais. Bet jeigu Mikoto yra Guiver kūne, tai kas dabar valdo Yuto kūną? Vaikinas šiek tiek sutriko. Spoksojo į spyrusiojo akis. Lėtai išpūtė dūmą. Ir nusprendęs, kad būtų juokinga pavaidinti vis dar nutaisęs rimtą veidą sumiauksė:
- Nya~ Nya~

Ji tempėsi Luną su savimi. Po to nusičiaudėjo. Pasikasė nosį ir tada suprato, kad dabar jau ją kažkas tempiasi. Sustojo, nes tam ką išvydo prieš save reikėjo laiko suvirškinti ir suvokti. Taip išeina, kad ji pati save veda. Kas čia per marazmai? Nesigaudė, nes aiškiai matė save iš šono. Pažiūrėjo į Mikoto priešais. Ji kažkaip neįprastai keistai elgėsi. Negana to, Guiver jam įspyrė. 
-KAAAS ČIĘĄĄ VYKSSTĄĄĄ?!
Sustaugė garsiau nei įmanoma keistu balsu. Bet kas keisčiausia, kad ji pati savęs negirdėjo. Ne tik savęs, bet ir visko aplinkui. Tarsi kas būtų uždėjęs pačias geriausias pasaulyje ausines, kurios nepraleidžia nei menkiausio garselio.

Luna buvo tempiama Konno, nesipriešino ir pilnai ją pasitikėjo. Luna mirktelėjo ir staiga ji pajuto, kaip žiūri į dangų, o kažkas ją laiko. Luna pabandė atsikelti, bet visą kūną nuliejo skausmas. Staiga ji išgirdo visus kalbančius, daug garsų. Kaip kalbėjo vyrai. Mergina pradėjo blaškytis rankose, nors jos kūną ir vėrė skausmas:
-Kas vyksta?,-staiga pralemeno Luna ir pati išsigando, ji girdėjo save girdėjo aplinkinius. Jos akyse pasirodė ašaros, nors jos visą kūną ir raižė skausmas. Ji smarkiai spurdėjo ant Guiver rankų.

Guiwoo judėjo tolyn ir nelabai kreipė dėmesio į kitus. Tačiau vienas mirktelėjimas viską pakeitė. Jis ką tik judėjo o dabar sėdėjo. Viduje supykino dėl staigios būsenos pakeitimo. Apsidairė ir pamatė visus panašiose pozicijose kaip paliko, bet nepilnai. Guiwoo nesuprato kas čia vyksta. Visas kūnas buvo lyg nesavas. Tada pamatė save užlipantį ir spiriantį raudonplaukiui. Tikriausiai su priežastimi, bet kaip? Jis atsistojo ir priėjo arčiau.
-Kodėl aš neskubu jos nešti?
Guiwoo suprato, kad kažkas ne taip. Balsas visai kitoks, bet tai menkniekis, su faktu kad mato save ir tai ne atvaizdas.

Kažkaip stebuklingai iš trečio aukšto persikėlė į pirmą. Pasijuto it nesavame kūne, kvepalai ne tie ir buvo ne toks raumeningas... nesijautė tos masės. Pasijuto it pūkelis. Suraukė savo antakius ir pažvelgė į rankas. Ne tos ir drabužiai ne tie. Nesuprato kas vyksta, galbūt sapnuoja? Bet kad jau sapnuoja...
Grįžo į trečią aukštą ir išvydo savo kūną. Judėjo ir išgirdo savo balsą. Skambėjo keistai, kai žiūrėjo ne iš savo perspektyvos.
- Tikiuosi tai ne pomirtinis gyvenimas, - sušnarpštė, balsas buvo aukštesnis negu įprastai.

Maya prabuto it iš sapno. Jos kojos ją kažkur nešė, o ranka tvirtai laikė nebylės merginos ranką. Paėjusi dar kelis žingsnius į priekį pamatė kaip vaikinas, buvęs priešais, sustoja, apsižiūri, išsirauna savo randoną plauką. Visiškai sustingusi mergina tik tuomet pajuto, jog kažkas ne taip. Geriau pamąsčiusi prisiminė, jog buvo sužeista, bet niekaip negalėjo atsiminti kaip visa tai pasibaigė. Viskas atrodė, jog įvyko taip senai. Prireikė dar kelių akimirkų, jog ji susivoktų, kad yra tame pačiame suniokotame bare. Bet tada... kur Guiver? Maya ėmė dairytis, matė kitų sumišusius veidus, pasileido eiti atgal nuo išėjimo į baro vidų. Žingsnis po žingsnio ji brovėsi pro kitus, kol galiausiai kūnas sustingo, akys išsiplėtė, o širdis sustojo. Ji rado Guiver laikantį jos pačios kūną.
"Negali būti!"
Visiškai pasimetusi mergina susiėmė už galvos. Ir tik tada pastebėjo, jog jos plaukai buvo daug trumpesni, negu turėjo būti. Negana to, kitos spalvos. O ir vilkėjo ne savus drabužius.
-Kas čia vyksta!?
Žiūrėdama į kitus didelėmis akimis kone išrėkė. Baimė ėmė smaugti jos visą kūną. Ji išgirdo kitą balsą tariantį jos žodžius.
"Kaip taip gali būti!? Aš... kitame kūne? Bet.. tada?"
Maya nervingu žvilgsniu dar kartą peržvelgė kitus. Visi atrodė tokie pat sumišę, kaip ir ji pati. Staiga merginą apėmė įniršis. Ji priėjo prie raudonplaukio twilighto, tuo metu ji nekentė jų dar labiau, negu bet kada.
-KĄ TU DARAI!? AŠ ... JI ... TUOJ NUKRAUJUOS!!
Išrėkė nesavu balsu. Tikraja to žodžio prasme.