Back streets and roofs

Vaikinas sušvokštė. Skaudžiai gavo per galvą. Net susigūžė nuo smūgio, jau ketino atsikirsti, bet buvo numestas nuo stogo. Skausmingai šleptelėjo ant žemės. Jam sukosi galva. HP5

Tuo tarpu Krisas, nulipo apačion. Riešas vis dar kraujavo, bet tai buvo mažiausia problema.
- Jeigu nori likti gyvas - kalbèk, - šaltu balsu pratarė atrendamas šautuvo galą į priešininko galvą.

Vaikinas nusijuokė, užsikosėjo, išspjovė kraujus ir kruvinų dantų šypsena pažvelgė į savo kaltininką, dėl kurio atsidūrė ant žemės.
-gali daryti ką ketini, nieko nesužinosi. Mes išvalysime šitą miestą nuo jūsų supuvusio dvoko!

Uh, jau kai nesiseka, tai nesiseka. Levi taiklumas šiandien buvo lygus nuliui. Labiau bevertis jis dar niekad nesijautė. Aišku, galėjo bandyti dar kartą, bet oponentas jau puolė Krisą su peiliu. Šaudamas Levi rizikavo pataikyti į bet kurį iš jų. Beliko palikti viską Kriso rankose ir tikėtis greitos bei sėkmingos baigties.
- Tsk, - nepatenkintas caktelėjo liežuviu, nuleisdamas ginklą.
Izoliuotas nuo kovos, Levi galėjo ramiai apmąstyti jų sekantį žingsnį. Ramybės vis nedavė žuvusio kolegos žodžiai, bet ką jie iš tiesų reiškė? Kaip būtų buvę gerai, jei visus atsakymus tiesiog išklotų koks random niekšelis... Lakstyti po miestą laukiant kol sėkmė nusišypsos atrodė per ne lyg kvaila.
Staiga pasigirdo panikos persmelktas balsas ir netoli Levi ploptelėjo tas pats jaunas vaikinukas, kurį dar prieš akimirką bandė nušauti. Žvilgsnis iškart pakilo į viršų, kur stovėjo Krisas. Pačiu laiku, pats sau nusišypsojo ir priėjo arčiau nukentėjusiojo.
Kaip ir visi, jis demonstravo savo ištikimybę ir drąsą. Žiūrėjo į šautuvo vamzdį it šis būtų nieko nereiškęs. Na taip...visi jie pasišventę kažkokiai misijai. Bet mirti jos metu buvo pati lengviausia pabaiga. Tuo nieko neišgąsdinsi.
Levi pritūpė prie jaunuolio, patraukė Kriso šautuvo vamzdį šiam nuo veido ir išsitraukė peilį.
- Pamoka numeris vienas: visuomet pirmiau parodyk, kas kontroliuoja situaciją, o tuomet reikalauk informacijos.
Iškart po tų žodžių ašmenys buvo aplieti krauju, nuo nupjauto vaikino piršto.

The member 'Zerisith' has done the following action : Dices roll

---

'D (0-5 lvl) kovoms' :

Varganasis vaikinas, nieko neatsakė, tik piktai putojosi. O manė, kad palankumo sulauks iš šios leisgyvės būtybės. Abejingai pažvelgė į jį. Norėjo jį nušauti... Tikėjo, kad informacijos iš jo neišgaus, nes net ir pats neduotų jos papuolęs į tokią situaciją. Išdavikai buvo šiukšlės, nei viena, nei kita pusė į jų lavoną nebežiūrėtų, paliktų šunims sudraskyti.
Levi patraukė jo šautuvo vamzdį ir ėmėsi savo mėgstamiausio ginklo – peilio. Švist. Ir jaunuolis neteko piršto.
Suklykė nesavu balsu. Tai buvo nepakeliamas skausmas. Išplėstomis akimis pažvelgė į savo pirštą atskirtą nuo plaštakos. Nuožmiai pažvelgė į abu vaikinus. HP3
- Tai sakai išmėsinėti, ką... – patenkintas žibtelėjo akimis.
Išsitraukė peilį iš po diržo ir pakėlęs aukos marškinėlius, su peilio geležte juos perplėšė. Atsiklaupė, nusileisdamas iki vargšo lygio. Tylėdamas įrėmė į jo krūtinę peilio galiuką. Palinko prie vaikino ausies.
- Ar nori, kad tavo šeima pamatytų tavo lavoną pilną ar tik galvą?
Jaunuolis drebėjo kaip epušės lapas. Nežinia ar dėl baimės, ar dėl adrenalino. Su viena ranka, sveikąją, ieškojo ant savo diržo, ko nors, granatos dar vieno peilio, nes tas su kuriuo atakavo, buvo dingęs.
- Jeigu pasakysi.. Galbūt paliksiu tave gyvą... Gaila būtų žudyti... tokį grožį...
- Užmušk mane, - sušnypštė ir spjovė Krisui į veidą.
- Tsk, - suvarė peilį berneliui į petį.

The member 'Sangwoo' has done the following action : Dices roll

---

'D (0-5 lvl) kovoms' :

Jaunuolis smigo. To jau buvo per daug. Visas kūnas buvo sužalotas, tiek nuo kritimo, tiek nuo šaunamojo ginklo... Jis nebeištvėrė. HP-Dead
Krisas dar neatsitraukė. Smeigė negyvam kūnui į krūtinės ląstą. Kraujas ištryško ir apipylė jo veidą raudonu skysčiu. Pasuko geležtę, kad geriau galėtų prieiti prie širdies, nors ką ten... Galiausiai pasitelkė savo rankas. Keistas jausmas, būti ką tik mirusio žmogaus viduje ir ieškoti gyvybiškai svarbaus organo. Išpjovė nelemtąją širdį iš ten ir ištiesė ją Levi.
- Galva... su peiliu nelabai nupjaunama, teks pasitenkinti tuo, - tarstelėjo. – Groteskas... Visada išvaro žmones iš proto, - šyptelėjo.
Buvo įsitikinęs, kad Levi pyks ant jo jam šitaip pasielgė, tad verčiau netemps gumos ir pasidalins su juo savo mintimis, kurios atėjo būnant ant stogo.
- Gatvės tuščios, šūvių nebėra. Tavo kalbos apie diversija, jeigu teisingos... Tai galimas daiktas, kad mes vėluojame, smarkiai vėluojame, - sumurmėjo. – Kaip manai kiek šansų iš dešimties yra, kad dabar jie atakuoja mūsų namus? – įsmeigė niūrų žvilgsnį į negyvą kūną. – Penki, galbūt penki, bet faktas, tas kad visa apsauga buvo čia, o namie... Namie liko kelios tarnaitės ir keli apsauginiai.

Uh, kiek triukšmo, kiek panikos. Norėjosi sulaužyti jaunuoliui žandikaulį, kad nustotų vėplenti, bet tuomet šis nustotų šnekėti išvis. Levi tiesiog sunkiai atsiduso stebėdamas skausmo iškraipytą veidą. Šlykštu..
Šalimais pritūpė ir Krisas. Kad jis sadistas Levi suprato jau anksčiau, tad net nemirktelėjo, kuomet jis ėmėsi savo kankinimo būdų. Aišku, nebūtų jis jis, jei iškart nepersistengtų - jų auka mirė per kelias sekundes.
- For fuck's sake, Krisai, - Levi prisidengė veidą delnu negalėdamas patikėti, jog taip greitai pasibaigė jų tardymas. Tiek ir te sužinojo. Jiems beliko remtis jų pačių nuojauta. Nebuvo laiko medžioti kiekvieno padugnės ir jo pjaustinėti. Ir dar vienas gilus, sunkus atodūsis...
Susitaikęs su jų padėtimi, Levi pažvelgė į partnerį ir sustingo. Tai ką jis matė..kas vyko.. tai jau buvo kito lygio sadizmas. Jaunuolis buvo negyvas, iš jo nieko daugiau neišpeši, net jei gabalais išdarkysi, tačiau Krisas rodos negalėjo sustoti. Tokiu ramiu ir susikaupusiu veidu, it darytų operaciją. Šilta širdis, dar neseniai palaikiusi gyvybę, gulėjo jo delne. Levi negalėjo atitraukti nuo jos akių.
- Heh, - netikėtai jo veide pasirodė maža šypsena, - aš aišku pamalonintas, bet tavo jausmus pripažįstu ir be svetimos širdies rankose. Romantiška bet kokiu atveju.
Net pats nesuprato, kodėl po tokio vaizdo jam norėjosi juokauti. Juo labiau, kodėl jis dabar tiesė ranką link Kriso, siekdamas nuvalyti tuos kraujo lašus nuo jo veido. Kažkas su realistiško buvo šioje scenoje, ko Levi dar niekad nebuvo patyręs. Tai jaudino.
- Šio vaikino žodžius esu girdėjęs anksčiau. Išvalyti miestą nuo mūsų. Nuo keturių tėvų. Pritariu, jog būtina grįžti. Dabar.
Levi atsistojo. Kūną dar skaudėjo, bet jis neatsiliks. Paskutinė kova vyks jų namuose ir ji nusimato nuožmi. Kad tik bosas būtų sveikas ir gyvas...

Ieškojo vaikino veide pasibjaurėjimo, atstumiančios baimės, bet nerado jame nieko panašaus. Tik šypsenėlę, kuri pasirodė vos tik jis paėmė savo delnus žmogaus širdį. Jis.. pripažino jo jausmus ir be širdies. Jam patiko tokia romantika! Ak, ir koks dievas jam padovanojo šį tamsiaplaukį? Tokį nuostabų ir kerintį! Norėjo jį aplieti krauju ir pabučiuoti.
- Džiugu girdėti, - ištarė stodamasis, bet išvydo tiesiama ranką link jo.
Pagavo ją ir dantimis sugavęs vieną iš pirštų, švelniai krimstelėjo. Tiesmukai nekalbės apie savo jausmus, bet žinoti, kad jo poezija buvo suprasta... Vien nuo minties jautėsi pakylėtas. Panoro, tą širdį įmarinuoti, kad ji būtų... Išsaugota formoje, nesugedusi ir nepašvinkusi.
Teko pabusti iš fantastiško pasimatymo scenos ir grįžti į realybę, kuri nebuvo daug ką žadanti. Diversija. Kova. Pjautynės. Linktelėjo ir supratingai pažvelgė į Levi. Jis neprašė pagalbos, bet atrodė... atrodė... Krisas žinojo, kad jo partneris buvo sužeistas.
Deja negalėjo atsispirti pagundai ir paėmė jį į savo rankas. Kilstelėjo. Jau buvo įpratęs prie lengvo vaikino kūno, tad pasitrindamas kaip katinas į jo kaklą, nubėgo siauromis gatvėmis.